Kavarskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kavarskas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Anykščių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 736 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kavarskas - miestas Anykščių rajone, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Kavarske ir jo apylinkėse yra lankytinų vietų - tai Kavarsko šaltinis, didžiausias Lietuvos kryžius, Trijų kryžių paminklas (Vilniaus Trijų kryžių kalno paminklo imitacija), senosios Kavarsko kapinės ir kt. Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria labai platus vaizdas į Šventosios slėnį.
Kavarskas priklauso Šventosios upės baseinui, šiauriniame miesto pakraštyje pastatyta vandens jėgainė. Jo apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra 2 ežerai (Budrių ir Laviškio), plyti daug miškų - Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių Raistas ir kt.
Prie miesto yra Kavarsko kaimas.
[taisyti] Istorija
Dabartinio Kavarsko vietoje XVa. buvo Mažųjų Pienionių dvaras, o amžiaus pabaigoje jis imtas vadinti Kavarsku. Baigiantis XV amžiui, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleidžia Stanislovui Kovarskiui, karaliaus iždininkui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui, Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.
Rašytiniuose šaltiniuose Kavarskas minimas 1538 m. Šiais metais buvo įsteigta bažnyčia. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. XIX a. (iki 1950 m.) Kavarskas buvo valsčiaus centras, o 1950-1962 m. rajono centras. 1956 m. Kavarskas gavo miesto teises, prie Kavarsko įrengta vandens kėlimo stotis (dalis Šventosios vandens nukreipta į Nevėžį); šioje vietoje dabar pastatyta Kavarsko hidroelektrinė.
2005 m. sausio 6 d. Prezidento dekretu patvirtinas miesto herbas.
