Kanonų teisė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kanonų teisė - Romos Katalikų Bažnyčios bei kai kurių Rytų Krikščionių teisės sistema (bažnytinė teisė). Reguliuoja Bažnyčios kaip organizacijos konstuticinę sąrangą, institucijas, subjektus bei jų statusą, veiklą, Bažnyčios subjektų bei narių tarpusavio santykius.
Kanonų teisė padėjo pagrindus šiuolaikinei proceso bei baudžiamajai teisei. Iš jos perimtas kaltės principas, taip pat sutarčių teisės kertinis principas kaip "pacta sunt servanda" ("sutarčių reikia laikytis") .
[taisyti] Žiūrėkite taip pat
- Codex Iuris Canonici
- Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium