Kalifornija

Kalifornija (angl. State of California) valstija JAV Vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija.

Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu, didesnė, šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkus, 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano “Espladiano nuotykiai”, taip romane vadinosi rojaus sala.

[taisyti] Istorija

Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Po JAV- Meksikos karo 1847 metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija - Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji "aukso karštinė". Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai SAn Francisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.

Nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį XIX a. aštuntajame dešimtmetyje, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

[taisyti] Politinė sistema

Kalifornijos gubernatoriaus antspaudas

Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia - gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Arnoldas Švarcnegeris, vicegubernatorius - Kurs Bustamante. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.

Įstatymų leidžiamoji valdžia - Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.

Teisminė valdžia - Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija - vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.

Valstijos sostinė – Sakramentas (Sacramento). 1775–1849 valstijos sostinė buvo Monterėjuje (Monterey), 1849-1851 metais San Chosė (San Jose), 1852-1853 metais Valjecho (Vallejo), 1853-1854 Benicia, ir 1862 metais San Franciske (San Francisco), sostinė laikinai 1852 metais buvo persikėlusi į Sakramentą, kada Valjecho nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854 metais. 1862 metais dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Franciską.

[taisyti] Geografija

Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono valstija, rytuose su Nevados ir Arizonos valstijomis. Pietuose ribojasi su Meksika.

Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija - 410 000 kv. km. Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų - kadaise buvusio vandenyno vieta. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavio dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus plyti Mirties slėnis (Death Valley), kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia Šiaurės Amerikoje.

Valstijos rytuose driekiasi Sierra Nevada kalnai (isp. snieguotas, apsnigęs kalnagūbris). Viršūkalnė - Vitnei (angl. Mount Whitney) - pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra Josemitų nacionalinis parkas.

Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.