Kalaharis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalaharis (angl.: Kalahari) - milžiniška lyguma Afrikos plynaukštėje. Tai ilgiausias pasaulyje smėlynų ruožas, kurio nekerta akmenų ar žvyro intarpai kaip Sacharoje.
Kalaharis - vienas nuostabiųjų pasaulio paminklų: čia viešpatauja ugnis, vėjas, vanduo ir smėlis. Maždaug prieš 65 mln. metų Žemę supurtė stiprus žemės drebėjimas, ir į centrinę Pietų Afrikos dalį išsiliejo vulkaninės lavos srautai. Šios banguojančios lavos upės, vietomis iki 8 km gylio, sudarė aukštus kalvagūbrius ir gilius upių slėnius.
Paskui per 50 milijonų metų vėjai ir lietūs pamažu išlygino tą grublėtą gamtovaizdį nudilinę kalnus ir pripildę slėnius molio bei žvirgždo. Galų gale kraštą nuklojo iš pajūrio gausiai nešamas smėlis - susidarė lygi daugiaspalvė šiuolaikinės Pietų Afrikos dydžio lyguma.
Kalahario sausringumą sukelia šaltoji Bengelos srovė, atitekanti prie vakarinės Pietų Afrikos pakrantės iš Antarktidos. Ledinis jūros vanduo atvėsina vyraujančius vėjus, neleisdamas jiems sugerti pakankamai drėgmės, kad atneštų žemynui lietaus.
Kalaharis apima beveik visą Botsvaną, nusidriekia vakarų link į Namibiją, o šiaurėje įsiterpia į Angolą, Zambiją ir Zimbabvę. Vietiniai gyventojai jį vadina Kgalagadi (tyrlaukiu) - tai labai didžiulis ir senas kraštas, kuris iki šiol turi neatskleistų paslapčių net apie civilizacijas, gyvavusias prieš 500 000 metų. Jo smėlynuose gyvena ir medžioja seniausia pasaulio tauta - bušmėnai: jų gyvenimo būdas iš esmės nesikeičia 25 000 metų. Tačiau svetimšalių invazija į Kalaharį padarė jiems daug žalos. Mūsų laikais jų likę tik 55 000, iš jų mažiau nei 2000 gyvena vien iš medžioklės ir to, ką randa.
Nepaisydama sausrų, Kalaharyje gyvena milžiniška ir įvairi gyvūnų šeima: vien didesnių už šakalą žinduolių lygumomis ir pievomis bastosi ne mažiau kaip 46 rūšys.
