Kęstutis Bulota
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kęstutis Bulota (1896 m. Taline - 1941 m. (1942 m.) Rusijoje) – inžinierius statybininkas, sporto veikėjas, dviračių sporto, greitojo čiuožimo, ledo ritulio ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje.
[taisyti] Biografija
Gimė Jono Jurgio Bulotos šeimoje. Tiksli gimimo data nežinoma (skirtingais duomenimis: spalio 23 d., lapkričio 8 d., lapkričio 16 d.). 1921 m. dirbo tarybų Rusijoje, Lietuvos atstovybėje. 1923 m. sausio mėn. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, būrio vadas.
Lietuvoje populiarino įvairias sporto šakas. 1922 m. pasiekė trišuolio Lietuvos rekordą, 1922 ir 1926 m. - sportinio ėjimo rekordą, 1927 - 1931 m. - greitojo čiuožimo rekordininkas. 1928 m. tapo pirmuoju sportininku, atstovavusiu Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice (Šveicarija). Lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse. Geriausias rezultatas - 5 vieta (10 000 m nuotolis).
Studijavo Berlyne, kur 1930 m. baigė Berlyno aukštąją mokyklą. Vėliau dirbo Susisiekimo ministerijoje, 1935 - 1940 m. - Kelių ir statybos direkcijos direktorius.
1941 m. birželio 14 d. suimtas NKVD bei ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Žuvo po 1941 m. Sosnos lageryje, bandydamas pabėgti.
