Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions NKVD - Vikipedija

NKVD

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

NKVD rūmai Lubiankos aikštėje
Enlarge
NKVD rūmai Lubiankos aikštėje

NKVD (iš rus. Народный комиссариат внутренних дел - vidaus reikalų liaudies komisariatas; nuo 1946 m. kovo II pusės - министерство внутренних дел, МВД - vidaus reikalų ministerija, MVD), Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos represinė žinyba (oficialiai laikyta "kovos su nusikalstamumu ir revoliucinės/viešosios tvarkos palaikymo organu"), atsakinga už civilių žudynes, etninius valymus, genocidą, žmogžudystes Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, GULAGo apsaugą.

[taisyti] Istorija

NKVD buvo įsteigtas 1917 m. lapkričio 8 d. (tuoj po bolševikų Petrograde įvykdyto valstybinio perversmo); nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio pab. ši represinė institucija veikė kaip SSRS MVD.

Nors NKVD-MVD pavadinimas, struktūra ir funkcijos buvo ne kartą keičiami, represinė šios institucijos paskirtis išliko nepakitusi iki pat XX a. 6 dešimtmečio II pusės, t.y. iki vad. chruščiovinio atšilimo pradžios.

Nuo 1917 m. lapkričio pradžios iki 1930 m. gruodžio vidurio Sovietų Rusijos - Sovietų Sąjungos vidaus reikalų žinybos pavadinimas buvo Народный комиссариат внутренних дел РСФСР (RSFSR vidaus reikalų liaudies komisariatas, RSFSR NKVD).

Nuo 1930 m. gruodžio iki 1934 m. liepos RSFSR ir kitų SSRS respublikų vidaus reikalų liaudies komisariatus atstojo tuo metu prie SSRS sąjunginių ir autonominių respublikų Liaudies komisarų tarybų veikusios "milicijos ir kriminalinės paieškos valdybos" bei sąjunginių ir autonominių respublikų teisingumo liaudies komisariatai,- pastariesiems 1930-1934 m. buvo priskirtos ne tik priverčiamųjų darbų ir vad. "liaudies priešų" trėmimų organizavimo, bet ir visų SSRS įkalinimo įstaigų priežiūros bei apsaugos funkcijos.

1930 m. pab. panaikintas RSFSR NKVD 1934 m. liepą buvo atkurtas kaip SSRS NKVD; nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio buvęs SSRS NKVD veikė kaip SSRS vidaus reikalų ministerija (MVD,- iš Министерство внутренних дел СССР).

1960 m. sausio pab. (realiai - tų metų I pusėje) SSRS MVD buvo panaikinta, ją suskaidant į 15 sąjunginių respublikų vidaus reikalų ministerijų (1966 m. liepą atkurtoji SSRS MVD (iki 1968 m. lapkričio ji vadinta "SSRS sąjungine-respublikine viešosios tvarkos apsaugos ministerija", rus. Союзно-республиканское министерство охраны общественного порядка СССР, МООП СССР) represine institucija nelaikytina).

Svarbiausios NKVD-MVD funkcijos buvo:

  • sovietų valdžios priešų išaiškinimas ir fizinis naikinimas ar izoliavimas (ištremiant arba įkalinant)
  • tremtinių, Gulago lagerių bei NKVD-MVD sistemos kalėjimų kalinių, karo belaisvių ir internuotų asmenų apskaita, konvojavimas, etapavimas (pervežimas vad. etapais), paskirstymas, panaudojimas darbams ir saugojimas/administracinė priežiūra
  • įkalinimo įstaigų (kalėjimų, lagerių, kolonijų ir kt.) steigimas bei priežiūra
  • antisovietinių sukilimų ir partizaninių judėjimų slopinimas (1947 m. vasario-kovo mėn. ši funkcija perduota MGB organams)
  • nekomunistinių visuomeninių organizacijų (draugijų, sąjungų ir pan.) veiklos kontrolė
  • vadovavimas vad. "bažnyčios atskyrimui nuo valstybės" (religinių bažnytinių institucijų naikinimui)
  • viešosios tvarkos palaikymas
  • Sovietų Rusijos - Sovietų Sąjungos gyventojų apskaita ir civilinė metrikacija
  • valstybės ir kolūkių turto apsauga
  • priešgaisrinė sauga
  • SSRS sienų apsauga (SSRS pasienio kariuomenė NKVD-MVD žinioje veikė nuo 1934 m. liepos iki 1949 m. pab. ir nuo 1953 m. kovo iki 1957 m. balandžio)

II pasaulinio karo metu iš NKVD kariškių sudarinėti vad. "užkardos daliniai",- jų nariai buvo įgalioti šaudyti sovietų karius, bandančius pasitraukti iš mūšio lauko. Paskutiniaisiais karo metais ir kurį laiką po karo NKVD dar užsiėmė vad. filtracija, t.y. karo metu į priešo nelaisvę patekusių raudonarmiečių ir darbams į Vokietiją ar jos okupuotas šalis išvežtų civilių SSRS gyventojų kalinimu bei tikrinimu vad. filtraciniuose lageriuose.

Baigiantis II pasauliniam karui ir dar maždaug 8 pokario metus NKVD-MVD organai, įvairių rūšių NKVD-MVD kariuomenė ir NKVD-MVD pavaldūs stribai (nuo 1947 m. vasario mėn. visos stribų rinktinės veikė MGB žinioje) Lietuvoje, Vakarų Ukrainoje ir kitose Rusijos 1939-1945 m. Europoje okupuotose teritorijose ginklu kovojo su savųjų kraštų nepriklausomybės siekiančiais lietuvių, ukrainiečių, lenkų, latvių, estų, gudų ir kt. tautybių partizanais (per šias kovas nuo enkavėdistų ir jiems talkinusių stribų bei ginkluotų sovietų aktyvistų rankų žuvo daugybė partizanų, partizanų rėmėjų ir niekuo dėtų civilių), taip pat vykdė šių teritorijų gyventojų trėmimus.

[taisyti] NKVD ir kitos Sovietų spec. tarnybos

NKVD kartais painiojamas su sovietine valstybės saugumo žinyba (žr. ČK, KGB), tačiau iš tiesų NKVD-MVD sovietų valstybės saugumu rūpinosi tik atskirais laikotarpiais, kuriais politinio sekimo ir kitos pan. funkcijos buvo sutelktos įvairiose NKVD-MVD valdybose.

Atskiros valstybės saugumo žinybos Sovietų Rusijoje - Sovietų Sąjungoje nebuvo iki 1917 m. pab., taip pat nuo 1919 m. kovo iki 1941 m. balandžio, nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio ir nuo 1953 m. kovo iki 1954 m. kovo (1954 m. kovą dalies SSRS MVD pagrindu įsteigtas SSRS KGB Sovietų Sąjungos valstybės saugumu rūpinosi iki pat SSRS iširimo).

NKVD-MVD (ar prie šios žinybos veikusios institucijos) Sovietų Rusijos - SSRS valstybės saugumu rūpinosi 1917 m. lapkričio-gruodžio mėn., nuo 1919 m. kovo iki 1923 m. lapkričio, nuo 1934 m. liepos iki 1941 m. vasario, nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio ir nuo 1953 m. kovo iki 1954 m. kovo.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu