Jonas Paulius II
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
 |
|
| Jono Pauliaus II herbas | |
| Gimimo vardas | Karol Józef Wojtyła |
|---|---|
| Tautybė | lenkas |
| Išrinktas Popiežium | 1978 spalio 16 |
| Baigė | 2005 balandžio 2 |
| Gimimo data |
1920 gegužės 18, Vadovicai, Lenkija |
| Mirties data |
2005 balandžio 2, Vatikano bazilika, Vatikanas |
Johannes Paulus II (Jonas Paulius II; tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła; 1920 gegužės 18–2005 balandžio 2) - popiežius, katalikų bažnyčios vadovas. Išrinktas popiežiumi 1978 metų spalio 16, jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Karolis Juzefas Voityla (Karol Józef Wojtyła) gimė 1920 metų gegužės 18 dieną Vadovicų mieste (Lenkija), buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto ir iš Lietuvos kilusios jo žmonos sūnus.
- 1942 metais K. J. Voityla nusprendė tapti kunigu ir slapta pradėjo ruoštis įšventinimui, kadangi šalis tuo metu buvo okupuota nacių.
- 1946 metų lapkričio 1 dieną Krokuvoje įšventintas į kunigus. Mokslus būsimas popiežius baigė Romoje ir vėliau grįžo į Lenkiją.
- 1958 metų rugsėjo 28 dieną K. J. Voityla paskirtas Krokuvos vyskupo padėjėju.
- 1964 metų sausio 13 dieną įšventintas į Krokuvos arkivyskupus.
- 1967 metų birželio 26 dieną popiežius Paulius VI K. J. Voitylai suteikė kardinolo titulą.
- 1978 metų spalio 16 dieną K. J. Voityla išrinktas popiežiumi. Po 455 metų jis tapo pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų.
- 1979 metais kelioms dienoms grįžo į komunistų valdomą tėvynę. Manoma, kad po popiežiaus atvykimo Lenkijoje suaktyvėjo „Solidarumo“ judėjimas.
- 1981 metų gegužės 13 dieną į popiežių Šv. Petro aikštėje šovė turkų kovotojas Mehmetas Ali Agdža (Mehmet Ali Agca). Popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Ligos patale Romos katalikų bažnyčios vadovas atleido į jį šovusiam M. A. Agdžai.
- 1982 metų gegužės 12 dieną popiežių bandė nudurti konservatyvusis Ispanijos dvasininkas Chuanas Fernandesas Kronas (Juan Fernandez Krohn). Pasikėsinimas įvyko Marijos šventykloje Fatimos mieste Portugalijoje. Laimei, popiežius nenukentėjo.
- 1987 metų birželio 8-14 dienomis K. J. Voityla kaip popiežius trečią kartą apsilankė Lenkijoje. Popiežius stipriai rėmė uždraustą „Solidarumo“ judėjimą.
- 1987 metų birželio 25 dieną popiežius susitiko su Austrijos prezidentu Kurtu Valdheimu (Kurt Waldheim) ir taip supykdė žydų bendruomenę, kaltinančią K. Valdheimą prisidėjus prie nacių karo nusikaltimų.
- 1989 metų gruodžio 1 dieną Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas pakvietė popiežių atvykti į Rusiją.
- 1990 metų balandžio 21 dieną popiežius išskrido į Čekoslovakiją, kur pasveikino šalies prezidentą Vaclavą Havelą su komunizmo žlugimu.
- 1990 metų spalio 18 dieną per Vatikano dvasininkų susitikimą užtrenkė duris dvasininkų santuokoms.
- 1992 metų liepos 15 dieną popiežiui atlikta operacija, per kurią iš popiežiaus žarnyno buvo pašalintas apelsino dydžio auglys.
- 1992 metų lapkričio 7 dieną anglikonų bažnyčios priimtas sprendimas leisti moterims būti įšventintoms į kunigus kaip niekada anksčiau pablogino anglikonų ir Vatikano dvasininkų santykius.
- 1992 metų gruodžio 7 dieną, pirmą kartą po beveik penkių šimtmečių, popiežius išleido naują universalų Romos katalikų bažnyčios katekizmą.
- 1993 metų gruodžio 28 dieną Vatikanas užmezgė diplomatinius ryšius su Izraeliu. Tai buvo pats svarbiausias žingsnis, užbaigiantis beveik 2000 metų trukusį žydų ir Vatikano priešiškumą.
- 1994 metų balandžio 28 dieną popiežius paslydo vonioje ir susilaužė šlaunikaulį.
- 1994 metais popiežius išleido populiarią knygą „Peržengiant vilties slenkstį“ (Crossing the Threshold of Faith).
- 1995 metų gegužės 17 dieną, savo 75 metų jubiliejaus išvakarėse, popiežius atsisakė atsistatydinti, kaip daro kiti 75-erių metų sulaukę vyskupai. Jis teigė, kad tarnaus bažnyčiai tol, kol to norės Dievas.
- 1995 metų gruodžio 25 dieną pirmą kartą dėl gripo nedalyvavo Šv. Kalėdų mišiose.
- 1997 metų rugsėjo 9 dieną dėl silpnos sveikatos popiežius nedalyvavo Motinos Teresės (Teresa) iš Kalkutos laidotuvėse.
- 2000 metų sausio 1 dieną atidarė šventąsias Šv. Petro bazilikos duris, palydėdamas krikščionybę į trečiąjį tūkstantmetį, XXI amžių pavadindamas „solidarumo šimtmečiu“.
- 2000 metų kovo 13 dieną popiežius paprašė atleidimo už bažnyčios praeities nuodėmes, tarp kurių - netinkamas elgesys su žydais, eretikais, mažumomis ir moterimis.
- 2000 metų kovo 20-26 dienomis popiežius lankėsi Šventojoje Žemėje. Jis aplankė šventąsias Izraelio vietas ir buvo palestiniečių teritorijoje.
- 2001 metų gegužės 8 dieną popiežius baigė savo vizitą Sirijoje ir tapo pirmuoju popiežiumi, įžengusiu į mečetę.
- 2001 metų lapkričio 22 dieną popiežius atsiprašė seksualinio priekabiavimo aukų, nukentėjusių nuo dvasininkijos.
- 2002 metų balandį surengė JAV Romos katalikų dvasininkų viršūnių susitikimą dėl pedofilijos skandalo, sukrėtusio Amerikos bažnyčią.
- 2002 metų rugpjūtį popiežius paskutinį kartą viešėjo tėvynėje. Jis apsilankė Krokuvoje.
- 2003 metų sausio ir kovo mėnesiais vedė tarptautinę bažnyčios kampaniją prieš karą Irake.
- 2003 metų spalio 19 dieną popiežius kanonizavo motiną Teresę priešais 300 tūkst. žmonių minią, vadinančią ją labdaros simboliu.
- 2004 metų gegužės 16 dieną šventaisiais paskelbė dar šešis žmones.
- 2004 metų gruodžio 18 dieną popiežius Jonas Paulius II pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas.
- 2005 metų vasario 1 dieną popiežius nugabentas į ligoninę Romoje dėl stiprios kvėpavimo takų infekcijos, iš jos išrašytas vasario 10 dieną.
- 2005 metų vasario 24 dieną dėl atsinaujinusio gripo pontifikas dar kartą paguldytas į ligoninę, iš jos grįžo kovo 13 dieną.
- 2005 metų balandžio 1 dieną pranešta, kad popiežiaus būklė labai sunki, o balandžio 2 paskelbta apie popiežiaus mirtį 19:37 Grinvičo laiku.
Jonas Paulius II popiežiavo gana ilgai - nuo 1978 m. iki 2005 m. (beveik 27 metus). Kaip popiežiui tai yra labai ilgai, kadangi už jį soste ilgiau pavyko išbūti tik Pijui IX (beveik 31 metus) ir pačiam pirmam popiežiui Šventajam Petrui (yra duomenų, kad jis popiežiavo 34 ar net 37 metus).
[taisyti] Karolis Voityla
Karolis Voityla - paprastas lenkas, kuris savo vaikystėje norėjo tapti aktoriumi, buvo susidomėjęs poezija, teatru, puikiai žaidė futbolą, tačiau vėliau pasinėrė į teologiją, pradėjo domėtis filosofija. Įstojo į kardinolo Sapiegos įsteigtą pagrindinę kunigų seminariją, po karo studijas tęsė Krokuvos Jogailos universiteto teologijos fakultete. Jis tapo popiežiumi Jonu Pauliu II 1978 spalio 16 dieną. Jis tapo ne tik jauniausiu popiežiumi per visus tuos metus, bet ir pirmuoju popiežiumi ne italu nuo 1523 metų (šiais metais popiežius buvo olandas Adrianas VI). Karolis Voityla paskelbė šventaisiais daugiau žmonių nei kiti prieš tai buvę popiežiai. Jis daugiausia keliavęs iš visų pontifikų. Visuomet pasisakė už pasaulio taiką ir religinį konservatyvumą. Tai charizmatinė asmenybė, sugebanti suburti daugiatūkstantinę minią, taip pat tai ryškiausia XX ir XXI amžių bei visos bažnyčios istorijos asmenybė.
[taisyti] Jono Pauliaus II mirtis ir laidotuvės
- Savo žemiškąją kelionę 2005 metų balandžio 2 dieną 22 val. 37 min. Lietuvos laiku baigė Jonas Paulius II. Kaip bebūtų keista, paskelbus liūdną žinią šv. Petro aikštėje nuaidėjo plojimų banga - italai taip paprastai išreiškia savo pagarbą mirusiajam. Po kelių minučių stojo mirtina tyla. Daugelis tikinčiųjų negalėjo sutramdyti ašarų. Kaip skelbia italų laikraščiai, paskutinis jo ištartas žodis buvo „Amen”. Po dviejų valandų nuo popiežiaus mirties į šv. Petro aikštę susirinko maždaug 130 tūkstančių žmonių.
- Šventojo Tėvo palaikai buvo pašarvoti Vatikano apaštalinių rūmų trečiajame aukšte esančioje Klemenso salėje. Šv Tėvo palaikai buvo padėti ant katafalko priešais Konfesijos altorių Švento Petro aikštėje. Popiežiaus Jono Pauliaus II kūnas ilsisi Vatikano bazilikos kriptos kape, prie pat pirmojo Romos vyskupo, apaštalo šv. Petro ir daugelio jo įpėdinių. Taip buvo palaidotas pagal jo testamente išsakytą prašymą - kapas turi būti žemėje, o ne sarkofage.
[taisyti] Lietuvių pagarba popiežiui
Lietuva taip pat pagerbė popiežių Joną Paulių II. Lietuvos vėliavos irgi buvo matomos Romoje. Trispalves prie rūbų buvo prisisegę arba rankose nešė mūsų šalies tautiečiai. Lietuvai garbės tribūnoje atstovavo V. Adamkus (LR Prezidentas), A. M. Brazauskas (LR Ministras pirmininkas), prof. V. Landsbergis. Taip pat Lietuvos Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių delegacijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.
[taisyti] Popiežiaus Jono Pauliaus II vardu buvo pavadintas dar vienas Italijos kalnas
Šiaurės Italijos Alpių slėnio 3,222 m. aukščio kalnui Val Fontana bus suteiktas Jono Pauliaus II vardas. Vardinių iškilmės įvyko rugpjūčio 28-tą dieną. Naujo vardo suteikimą įamžino iš steatito akmens nukaltas stulpas. Naujasis Jono Pauliaus II kalnas randasi Sondrio provincijoje, maždaug už 100 km. į šiaurės rytus nuo Milano, netoli Šveicarijos. Nors popiežius nebuvo lankęsis šiuose Valtelinos kalnuose, tačiau slėnio gyventojai ir sportininkai nusprendė kalną pavadinti jo vardu, nes mintis įamžinti iš Lenkijos kilusio popiežiaus prisiminimą kilo dieną po Jono Pauliaus II mirties, šių metų balandžio 3-ąją. Tą dieną turėjusios vykti XX-sios “Pizzo Scalino” slidinėjimo lenktynės buvo atidėtos dėl gedulo mirus Popiežiui. Tačiau vietoj šių lenktynių buvo surengta iškyla į viršukalnę susikaupimu ir malda pagerbti mirusį Šventąjį Tėvą.
[taisyti] Jono Pauliaus beatifikacijos byla
Beatifikacijos byla prasidėjo birželio pabaigoje. Kad byla būtų sėkmingai užbaigta, reikalingas įvykusio stebuklo su kandidato į šventuosius užtarimu patvirtinimas. Popiežiaus generalinis vikaras kardinolas Kamilas Ruinis paskelbė ediktą, kuriame siūloma pateikti liudijimus apie Jono Pauliaus II šventumą, taip pat prašoma atsiųsti visus surastus jo dar nepublikuotus raštus arba jų kopijas. Edikto tekste nurodoma, kad turi būti surinkti ir išanalizuoti visi Jono Pauliaus II raštai.
Tikintiesiems primenama: jeigu jie nenori perduoti jiems brangių Popiežiaus raštų originalų, gali atsiųsti jų sertifikuotą kopiją. Renkant informacijai jo šventumui įrodyti gana organizuotai dirba Meksikos vyskupų konferencija.
Iš viso Meksikoje Jonas Paulius II apsilankė penkis kartus ir radikaliai atnaujino suirusius bažnyčios ir valstybės santykius. Vienu iš labiausiai žinomų stebuklų yra laikomas popiežiaus pasveikinimas keturmečiui Eronui Badiljos. Jis sirgo sunkia leukemijos forma ir medikų ši liga buvo pripažinta nepagydoma, tačiau popiežius per savo vizitą berniuką pabučiavo į kaktą. Netrukus po minėto susitikimo vaiko sveikata ėmė sparčiai gerėti ir jis visiškai išgijo.
Dabar 19-metis jaunuolis yra universiteto studentas. Dar dviejose Meksikos vyskupijose yra surinkti liudijimai, kaip pamaldus Jono Pauliaus II užtarimo prašymas padėjo žmonėms išsigydyti vėžį.
