Joana Griniuvienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Joana Dominika Griniuvienė Pavalkytė (1865 m. rugpjūčio 18 d. Šikšniuose (Vilkaviškio raj.) - 1918 m. spalio 8 d. Kislovodske) – knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja.

[taisyti] Biografija

Gimė tuometinės Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Šikšnių dvare, kuriame jos tėvas Juozas Pavalkis dirbo administratoriumi. Motina Joana Dovsinaitė buvo Lukšių dvaro vaito duktė. Pavalkiai gyveno lenkų kultūros įtakoje, simpatizavo 1863 m. sukilimui, namuose kalbėjo lenkškai, tačiau mokėjo ir lietuviškai.

Pasimokiusi rašto namuose, Marijampolėje lankė privačią P. Prakapavičienės mergaičių progimnaziją prie Marijonų vienuolyno. Ją baigusi pasirengė Marijampolės gimnazijos egzaminams pradžios mokyklos mokytojos laipsniui gauti. Bet mokytojos pažymėjimo jai nedavė, nes šeima valdžiai atrodė nepatikima - vyresnysis brolis Bronislovas už dalyvavimą studentų riaušėse buvo pašalintas iš Varšuvos universiteto. Be to ir ji pati 1897 m. į Vilnių nugabeno pirmąją socialdemokratinės literatūros siuntą.

Pajutusi policijos dėmesį išvyko į Petrapilį, 1887 - 1889 m. dirbo Pypino bibliotekoje, vėliau - popierinių pinigų fabrike. Sugrįžusi į Marijampolę kurį laiką ten dirbo plentų inžinieriaus Žilinsko kanceliarijoje, vėliau atidarė skalbyklą.

Pažintis su jaunu gydytoju Kaziu Griniumi paskatino Joaną apsispręsti, kas ji - lenkė ar lietuvė. 1896 m. ištekėjo už Kazio Griniaus. Su vyru apsigyvenusi Virbalyje Joana tapo knygneše. Iš Kybartų į Eitkūnus per sieną ji nešdavo vyro rankraščius, atgal - draudžiamą lietuvišką spaudą. Rudenį Griniams persikėlus į Naumiestį, jos kelionės per sieną į Širvintą ir atgal buvo nuolatinės. Į Mažają Lietuvą ji nešdavo „Varpo“ korektūras, atgal - laikraščius „Varpas“ ir „Ūkininkas“.

Kai Stasį Matulaitį ištrėmė į Rusiją, jo prašymu Kazys ir Joana Griniai 1898 m. birželio mėnesį iš Naumiesčio persikėlė į Pilviškius. Knygnešys Juozas Rimša nustebo šventadienį užėjęs pas Grinius ir radęs ponią daktarienę mazgojant grindis. Po to jis ją vadino dėdiene. Šį J. Rimšos duotą vardą vėliau J. Griniuvienė pasirinko slapyvardžiu.

1899-ųjų rudenį pagimdė sūnų, kurį pakrikštijo Kaziu. (Kazys Grinius - Lietuvos kariuomenės pulkininkas, karo atašė Vokietijoje). Kai 1902 m. iš tremties grįžo S. Matulaitis, kartu su vyru apsigyvenusi Marijampolėje 1902 m. lapkričio 8 d. Joana pagimdė dukrą Gražiną. 1902 - 1903 m. žiemą J. Griniuvienė daugiausia laiko praleido su dukra. Pavasarį, vėl įsitraukė į visuomeninę veiklą.

1904 m. Griniai gavo kvietimus į Keturakio spektaklio „Amerika pirtyje” premjerą Kauno miesto teatre. Į spektaklį išvažiavo J. Griniuvienė. Tas vakaras paliko jai didžiulį įspūdį, kilo mintis spektaklį pastatyti ir Marijampolėje. Repeticijos prasidėjo 1905 m. sausio mėn, o gegužės 15 d. įvyko „Amerika pirtyje“ premjera Marijampolėje.

1904 - 1905 m. subūrė pirmąjį chorą, su kuriuo dalyvaudama bažnyčios mišiose pasiekė, kad mišios būtų laikomos lietuvių kalba. 1905 m. įsteigė organizaciją „Šviesa“ ir prie jos lietuvišką pradžios mokyklą.

Nuo 1897 m. būdama viena pirmųjų moterų - Lietuvos socialdemokratų partijos narių, ji buvo aktyvi 1905 - 1907 m. revoliucinių įvykių Užnemunėje dalyvė, LSDP Suvalkų krašto organizacijos vadovė. 1905 m. rengė Marijampolėje stovėjusio 111-ojo Dono pėstininkų pulko kareivių sukilimą, bet, paaiškėjus, kad pasipriešins husarų pulkininkas, sukilimas buvo atidėtas. 1906 - 1908 m. buvo aktyvi Kankinių kasos veikėja, organizavo revoliucijos veikėjų išvykimą į užsienį. 1907 m. ir 1908 m. kalinama Suvalkų Kalvarijos ir Marijampolės kalėjimuose.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Echo“, „Naujoji Gadynė“, „Ūkininkas“, „Lietuvos Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“ (slapyvardis Dėdienė).

Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui 1915 m. su vyru pasitraukė į Rusiją, gyveno ir dirbo Kislovodske. Prasidėjus pilietiniam karui Kislovodskas ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Per Raudonosios armijos puolimą 1918 m. spalio 8 d. plėšikaujantys kareiviai nušovė Joaną Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, kuri netrukus po sužeidimo mirė. Kazys Grinius jas palaidojo Kislovodsko stačiatikių kapinėse. Vėliau greta jų buvo palaidotas ir miręs J. Griniuvienės brolis gyd. Bronius Pavalkis. Kapas neišlikęs.