Hercegovina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hercegovina arba Hercogovina (bosn. k. Херцеговина arba Hercegovina) yra istorinis regionas Dinarų Alpėse, sudarantis pietinę Bosnijos ir Hercegovinos (Bosna i Hercegovina) valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo "hercogo" arba "hercogystės". Didžiausias miestas ir regiono centras - Mostaras, liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.

Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje - serbai, palei Neretvos upę gyvena bosniai, įskaitant Mostaro, Koničiaus (Konjic) ir Stolac miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.

[taisyti] Geografija ir klimatas

Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus Neretvos upės slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.

Tikslią sieną tarp Hercegovinos ir Bosnijos nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (Livno) osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp Dunojaus intakų ir Adrijos jūros intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).

[taisyti] Miestai

Pagrindiniai Hercegovinos miestai:

• Mostaras
• Konjic
• Livno
• Široki Brijeg
• Tomislavgrad (anksčiau Duvno)
• Trebinje

[taisyti] Istorija

Viduramžiais rytinėje Hercogovinoje ir šiaurinėje Juodkalnijoje buvo Hum (Zahumlje) ir Travunijos hercogystės, kurios buvo priklausomos nuo Bizantijos, Bosnijos ir Serbijos. Vakarinė Hercogovinos dalis priklausė Kroatijos karalystei. Nuo 1320-ųjų visos šios žemės priklausė Bosnijos karalystei.

1448 m. sausio 20 d. Fridrychui III-jam siųstame dokumente Stjepan Vukčić Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Hum ir Primorjes valdovu ir Bosnijos karalystės didžiojo kunigaikščiu (Herzog vokiškai - kunigaikštis), dėl to šios žemės kiek vėliau pradėtos vadinti "hercogo" žemėmis arba Hercegovina.

1482 m. Hercogas buvo nugalėtas Osmanų, kurių kariuomenei vadovavo jo paties sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą.

Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai Hersek) sandžaką (turkiškai - provincija) su sostine Mostare, kuris įėjo į Bosnijos pašaluką. Mostaro ir Srolac miestai vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Dubrovniko ir šalies gilumos. 1853 m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.

Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius, kol ją 1878 m. okupavo Austrija-Vengrija. Tai sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki 1882 m.

Pagal Berlyno kongresą 1878 m. didžioji Hercogovinos dalis kaip Bosnijos-Hercogovinos dalis atiteko austrų-vengrų valdymui, o rytinė dalis - Juodkalnijai (ši dalis - Crnogorska Hercegovina - iki šiol priklauso Juodkalnijai.

Nuo 1918 m. Hercegovina tampa Jugoslavijos dalimi.

1941 m. okupuota Vokietijos kariuomenės. 1941 04 10 – 1945 05 06 nepriklausomos Kroatijos dalis.

Balkanų konflikto metu Hercogovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991 m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992 m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kraotų su bosniais (musulmonais). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi „etniniai valymai“. Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.

Šiuo metu Hercogovina politiškai yra padalinta į tris dalis: rytinė dalis aplink Trebinje priklauso Serbų respublikai (Republika Srpska). Vakarinė, centrinė ir šiaurinė dalis priklauso Bosnijos-Hercegovinos federacijai, ir yra padalinta į kroatų kantoną Vakarų Hercegoviną (Zapadno-hercegovački kanton) ir šiaurėje bei centrinėje dalyje esantį dvitautį (bosnių ir kroatų) kantoną Hercegovina-Neretva (Hercegovačko-neretvanski kanton).