Gurjevo rajonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gurjevsko arba Gurjevo rajonas – (rus. Гурьевский район – Kaliningrado srities (Rusijos federacija) administracinis vienetas srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje. Ribojasi vakaruose ir šiaurėje su Zelenogradsko rajonu, rytuose su Polesko ir Gvardeisko rajonais, pietuose su Bagrationovsko rajonu ir iš visų pusių apsupa Kaliningrado miestą. Rajono krantus sklalauja Kuršių marios šiaurėje ir Kaliningrado įlanka (liet. Aistmarės) pietuose. Rajono teritorija teka Prieglius. Rajono centras – Gurjevskas (liet. Romuva).
Rajono plotas 1363 kv. km, iš jų 63 600 ha žemės ūkio paskirties žemė, 9 800 ha miškas.
Turinys |
[taisyti] Gyventojai
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. iš Rusijos atvyko pirmieji persikėlėliai. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547 – 1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajono 151 gyvenvietėje buvo 50 000 gyventojų.
[taisyti] Paminklai
Rajono architektūros, Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 20 paminklų. Tarp jų XIII a. Noihauzeno pilis ir bažnyčia, Brandenburgo (dabar Ušakovas), Šakių (Nekrasovas), Valduvos (Nizovje) pilys.
[taisyti] Ekonomika
Rajono teritorijoje yra Chrabrovo oro uostas, Kaliningrado šiluminė elektrinė, per rajoną eina geležinkelis ir automobiliniai keliai Kaliningradas – Maskva, Kaliningradas – Sovetskas, Kaliningradas – Mamonovas, Kaliningradas – Svetlogorskas, Kaliningradas – Zelenogradskas.
Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – keramzitinis molis, smulkus smėlis, durpės ir nafta – 12 proc. visų srities išžvalgytų naftos atsargų. Svarbią vietą užima žemės ūkio produkcijos perdirbimas.
[taisyti] Savivalda
1946 m. pavasarį buvo įkurtas Noihauzeno rajonas, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, jis pavadintas Gurjevsko rajonu.
Rajono teritorijoje yra 9 kaimo savivaldybės, kurios renka savo tarybas.
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės | |
| Chrabrovas | Храброво | Powunden | Pavandenė | ||
| Dobrinas | Добрино | Nautzken | Nauckai | ||
| Isakovas | Исаково | Königsberg-Lauth | - | ||
| Kutuzovas | Кутузово | Gut Fräuleinhof | - | ||
| Lugovoje | Луговое | Gutenfeld | Lablaukis | ||
| Maršalskoje | Маршальское | Gallgarben | Gailgarbiai | ||
| Nizovje | Низовье | Waldau | Valdava | ||
| Novoje Moskovskoje | Ново-Московское | Pörschken | Popalyčiai | ||
| Voločajevskoje | Волочаевское | Marschenen | Maršėnai |
[taisyti] Vietovardžiai
Rajone buvo mažai gyvenviečių su senaisiais prūsiškais ir lietuviškais pavadinimais, nes daugelį jų kūrė ateiviai vokiečiai. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut galėjo būti ir viensėdis, ir nedidelė gyvenvietė, ir dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938 – 1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugražinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais vietovių pavadinimais. Tačiau rusiškomis raidėmis parašyti tuos pavadinimus buvo sunku, tuo labiau, kad rašoma buvo pagal vokišką, o ne pagal originalų prūsišką ar lietuvišką tarimą, todėl 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, pavadinimai.
| Oficialus pavadinimas vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės | |
| Adlig Sudau, nuo 1907 m. Sudau | Sudava | ||
| Altsitt | - | ||
| Forstgutsbezirk Greiben, nuo 1938 m. Oberförsterei Greiben | - | ||
| Gut Absintkeim, Absintkeim | - | ||
| Gut Berthaswalde, Berthaswalde | - | ||
| Gut Dorotheenhof, Dorotheenhof | - | ||
| Gut Groß Karschau, nuo 1938 m. Groß Karschau | Karšuva | ||
| Gut Groß Post, nuo 1938 m. Forsthaus Groß Post | - | ||
| Gut Kamnicken, nuo 1929 m. Kamnicken | - | ||
| Gut Lottinenhof, nuo 1907 m. Vorwerk Lottinenhof, nuo 1938 m. Lottinenhof | - | ||
| Gut Maternhof, nuo 1938 m. Maternhof | - | ||
| Gut Miggeburg, nuo 1907 m. Gut Mickenburg, nuo 1938 m. Mickenburg | - | ||
| Gut Ottilienhof, nuo 1938 m. Ottilienhof | - | ||
| Gut Pokarben, nuo 1929 m. Pokarben | Pakarbai | ||
| Gut Schwesternhof, nuo 1938 m. Schwesternhof | - | ||
| Gut Wundlacken, nuo 1938 m. Wundlacken | Vandlaukis | ||
| Honigbaum | - | ||
| Horst | - | ||
| Jäskeim | Juoskiemis | ||
| Kleehof | - | ||
| Kleinheide, nuo 1907 m. Gut Kleinheide | - | ||
| Königlich Tengen, nuo 1939 m. Tengen | - | ||
| Kranzberg | - | ||
| Lehndorf | - | ||
| Littersdorf, nuo 1938 m. Vorwerk Littersdorf | - | ||
| Mandeln | - | ||
| Marienhof | - | ||
| Maulen, nuo 1938 m. Gut Maulen | - | ||
| Morken | Morkai | ||
| Neu Kolbnicken, nuo 1938 m. Vorwerk Neu Colbnicken | - | ||
| Rachsitten | - | ||
| Schoischen, nuo 1907 m. Schoyschen, nuo 1938 m. Schoschen | - | ||
| Schönwiese, nuo 1907 m. Gut Schönwiese | - | ||
| Steinbeckellen | - | ||
| Trausitten | Trauzyčiai | ||
| Waldpothen | - | ||
| Wardienen | Vardynai | ||
| Ziegelau | - |
Panaudota:
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
Nuorodos
