Gitara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Klasikinė (ispaniška) gitara

Gitara yra styginis muzikos instrumentas, kuriuo grojama pirštais arba mediatoriumi. Instrumentas sudarytas iš korpuso, grifo ir galvutės.

Turinys

1 Gitarų tipai
2 Gitaros istorija
3 Gitaros sandara
4 Gitaros muzikos užrašymas
5 Nuorodos

[taisyti] Gitarų tipai

Gitaros skirstomos į akustines ir elektrines.

Skirstant pagal kitus kriterijus gitaros dar būna bosinės, klasikinės.

[taisyti] Gitaros istorija

Panašūs į gitaras instrumentai žinomi nuo labai senų laikų - panašūs instrumentai atvaizduoti faraonų laikų Egipto piešiniuose, taip pat 3000 m. pr. m. e. naudoti Irane.

Tryliktame amžiuje gitara buvo plačiai paplitusi Ispanijoje. Keturioliktame amžiuje arabai atgabeno i Europą liutiną, kuri nukonkuravo gitarą. Tai ilgam pristabdė gitaros raidą. Gitara perėmė iš liutnios daug dalykų, perėmė turtingą repertuarą.

Gitara kartu su liutnia ištobulėjo Renesanso laikais. Gitara būdavo skambinama Liudviko XIV ir Karolio II rūmuose, o jos populiarumas svyravo iki XIX a. vidurio. Nepaisant garsių kūrinių, kuriuos kūrė ir skambino Fernandas Soras bei Mauras Džuljanis XIX a. pradžioje, gitara liko tik mėgėjų instrumentas „skambinti pavėsinėje, buduare ir pritarti dainoms (tik Frančiskas Tarega ir Andreso Segovijos dėka jos populiarumas augo).

XIX a. pradžioje galutinai susiformavo šešiastygė gitara — ta, kurią mes vadiname klasikine. Iš klasikinės gitaros atsirado kitų tipų gitaros: rusų septynstygė gitara, Havajų gitara.

Pirmasis kūrinys, parašytas specialiai šiuolaikinei gitarai — tai M. de Faljos „Pagarba Debiusi", sukurtas 1920 m. Nuo tada kompozitoriai vėl susidomėjo gitara. Malkomo Arnoldo Koncertas gitarai yra lėto tempo kūrinys, skirtas džiazo gitaristui Džangui Reinhardui atminti, o B. Briteno „Noktiurnas", sukurtas Džuliano Brimo garbei, pagrįstas Dž. Daulendo daina. Gitara skambinama pirštų galais gnaibant stygas (apačioje), nors liaudies ir popmuzikos gitaristai dažnai vartoja plektrą.

Gitara buvo ir yra plačiai naudojama XX a. susiformavusiuose muzikos žanruose (rokas, metalas, džiazas, bliuzas ir kt.).

[taisyti] Gitaros sandara

Grojant dažniausiai skamba daugiau nei viena (neretai visos šešios) stygos. Gitaroje stygos skambesys keičiamas kairės rankos pirštais reikiamoje vietoje prispaudžiant stygas ties viena iš daugelio grife esančių horizontalių (pagal paveiksliuką) metalinių juostelių (jos vadinamos „ladais“, „skirsniais“ arba „dalmenimis“).

Garsą kuria tik žemiau (pagal paveiksliuką) metalinės juostelės esanti stygos dalis. Skirtingos stygos gali būti prispaustos skirtingose vietose. Kai kada tenka vienu pirštu prispausti kelias stygas. Atstumai tarp juostelių apskaičiuoti taip, jog prispaudžiant stygą ties gretima juostele, generuojamo tono dažnis pasikeičia lygiai $\sqrt[12]{2}$ kartų, t. y. vienu pustoniu.

Gitaristai žino juosteles, ties kuriomis prispaudus stygą ji turi skambėti tuo pačiu dažniu kaip ir greta esanti neprispausta plonesnė styga. Stygos tarpusavyje derinamos grifo gale esančiais įtempimo reguliatoriais.

Trijų ir daugiau (po vieną stygai) gitara išgaunamų muzikos garsų derinys vadinamas gitaros akordu. Kiekvieną akordą atitinka tam tikra gitaristo kairės rankos pirštų padėtis, prispaudžiant stygas tam akordui reikalingose vietose.

[taisyti] Gitaros muzikos užrašymas

Pirštų padėtis C/G akorde (tablatūra 3 3 2 0 1 0)

Gitarinė muzika gali būti užrašoma tiek įprastinėmis natomis, tiek tablatūra. Atskirų akordų tablatūroje gitaristo kairiosios rankos pirštų padėtis užrašoma šešių simbolių (po vieną stygai) seka. Šioje sekoje skaičius žymi numerį metalinės juostelės, žemiau kurios reikia prispausti stygą. Pirmas simbolis sekoje nusako storiausią stygą, paskutinis — ploniausią.

Nulis (0) reiškia jog tos stygos prispausti nereikia (atvira styga), o x — kad styga šiame akorde skambėti neturi. Neretai tenka vienu pirštu prispausti kelias stygas. Pavyzdžiui, jei šešiastygė gitara yra suderinta labiausiai paplitusiu būdu (stygas atitinka natos E, A, D, G, B, E), tai akordo C#m tablatūra yra x 4 6 6 5 4.