Gabrielius Liutkevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gabrielius Liutkevičius (1880 m. kovo 18 d. Purviniškyje (Marijampolės raj.) - 1926 m. balandžio 17 d. Charkove) – teisininkas, lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Pradžios mokslo mokė tėvas daraktorius, nuomojęs Palūksčio dvarelį prie Varnių. 1893 m. įstojo į Kazanės gimnaziją, vėliau mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1901 m. baigė Petrapilio II gimnaziją ir įstojo į Petrapilio universiteto Teisės fakultetą.
Nuo 1902 m. - Lietuvos socialdemokratų partijos Petrapilio kuopos narys, dalyvavo slaptų studentų organizacijų veikloje, buvo Petrapilio Lietuvių studentų draugijos valdybos narys. Dirbo Mažturčių draugijoje, rūpinosi 6 draugijos mokyklų steigimu ir išlaikymu, organizavo lituanistikos kursus, kuriuose nuolat mokėsi po 40 - 60 lankytojų.
1911 m. išlaikė valstybinius egzaminus Maskvos universitete. Petrapilyje dirbo advokato padėjėju. 1916 - 1917 m. - Grūdo draugijos CK sekretorius, 1916 m. - Lietuvių rajono komiteto narys. 1917 m. kovo mėn. išrinktas į Petrapilio miesto tarybą, joje išrinktas sekretoriumi. Liko juo ir po bolševikų perversmo. 1917 m. - Lietuvių tautos tarybos ir laikinojo Lietuvos valdymo komiteto narys nuo LSDP. 1917 m. - Petrapilio lietuvių seimo dalyvis.
Nuo 1917 m. gruodžio mėn. - RSDDP(b) narys. 1919 m. Vinco Kapsuko vyriausybės Vilniuje paskirtas miesto mitybos skyriaus viršininku. Bolševikams traukiantis, išvyko kartu, metus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, vėliau išsikėlė į Charkovą, kur dirbo teisme. Vienos išvykos į provinciją metu peršąlo, susirgo plaučių uždegimu ir mirė.
