Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852 m. lapkričio 2 d. Piniavoje - 1916 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) - dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rasų kapinėse.
[taisyti] Biografija
Tėvai buvo neturtingi, demokratinių pažiūrų, sulenkėję bajorai.
Mokėsi slaptoje lenkiškoje pradinėje mokykloje. 1864 - 1870 m. Šiaulių gimnazijoje. Paragintas mokinio Petro Vileišio išmoko lietuvių kalbą. Išstojęs iš septintos klasės, toliau mokėsi Rygos telegrafo mokykloje.
1871 m. gavo tarnybą Maskvos telegrafe. Laisvuoju klausytoju įstojo į Maskvos universitete studijuoti teisės ir išlaikė privataus advokato egzaminus. Nuo 1878 m. dirbo Kryme. 1884 m. grįžo į Lietuvą.
Iki 1895 m. gyveno Joniškėlyje ir Linkaučiuose.
Apie 1886 m., gyvendamas Joniškėlyje, susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite, ėmė domėtis lietuviška spauda, rėmė „Varpą“, “Ūkininką“ ir nuo 1890 m. juose bendradarbiavo - skelbė didaktinio pobūdžio prozos kūrinius. Ieškodamas bendraminčių, jau pasireiškusių tautine veikla, keliavo po Lietuvą. Vilkaviškyje susipažino su Petru Matulaičiu. Dalyvaudamas Petro Leono vestuvėse susitiko su Vincu Kudirka, Vincu Palukaičiu ir kitais suvalkiečiais inteligentais.
Pažinojo Petrą Kriaučiūną. Palaikė ryšius su Jurgiu Bieliniu, kuris atveždavo lietuviškos spaudos. Įsitraukė į jos platinimą.
Žandarai įtarė Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį lietuviška veiklą ir ieškojo progos nubausti. 1894 m. buvo priverstas išvykti į Charkovą, vėliau persikėlė į Maskvą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio bute Maskvoje susitikdavo Maskvoje studijavę studentai, čia buvo slepiama lietuviška spauda.
Palaikė ryšius su Liudu Vaineikių, 1897 m. prasidėjus kurio bylai žandarai sulaikė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio korespondenciją. 1900 m. buvo krata, bet lietuviškų knygų nesurado, jos buvo paslėptos vežiminėje. 1900 m. lapkričio 27 d. suimtas, kaltintas lietuviškos spaudos rėmimu, lėšų jai rinkimu. Pas Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį rasti laiškai buvo kratos pas teisininką Motiejų Čepą, gyvenusį Užbaikalėje, priežastis. Atgabeno į Liepojos kalėjimą. Po 10 savaičių paleido už 300 rb užstatą. Grįžo į Maskvą. Caro 1902 m. lapkričio 27 d. paliepimu 2 metams ištremtas į Smolenską, paskirta vieša policijos priežiūra. Iš čia tik 1904 m., atlikęs bausmę, atvyko į Vilnių.
Pradėjus Petrui Vileišiui leisti “Vilniaus žinias“, tapo laikraščio administratoriumi, priklausė Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijai. Daug energijos skyrė lietuvių mėgėjų teatro organizavimui, rašė dramas, pjeses, režisavo spektaklius. Skelbė publikacijas “Varpe“, “Ūkininke“, “Vilniaus žiniose“, “Viltyje“ ir kitoje spaudoje.
[taisyti] Atmintinos vietos ir paminklai
- Kapas ir antkapinis paminklas Rasų kapinėse Vilniuje;
- Pavardė įrašyta Linkuvos krašto knygnešių atminimo lentoje, pritvirtintoje prie buvusios Linkuvos gimnazijos.
