Džordžas Baironas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džordžas Noelis Gordonas Baironas (George Noel Gordon Byron) - 1788 m. sausio 22 d. – 1824 m. balandžio 19 d.) - XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš ryškiausių "pasaulio sielvarto" poezijos atstovų. Pagrindiniai jo kūrybos motyvai – nusivylimas gyvenimu ir maištas prieš pasaulyje esančią tvarką, prieš pasigailėtiną tikrovę.
[taisyti] Biografija
Džordžas Noelis Gordonas Baironas gimė Londone 1788 m. sausio 22 d. senoje nusigyvenusioje aristokratų šeimoje. Tėvas mirė 1791 m., palikęs trejų metų sūnui daugybę skolų. Būsimasis poetas kartu su motina apsigyvena Škotijoje, motinos gimtinėje. Vaikystės metus temdė nuolatiniai motinos skundai dėl jų "neturto", dėl tėvo negarbingo elgesio. Kentėjo būsimasis rašytojas ir dėl savo paties fizinio trūkumo – įgimto luošumo. Tačiau tai nesutrukdė jam vėliau tapti geru plaukiku, boksininku ir raiteliu.
Nuo pat mažų dienų Baironas daug skaito, ypač traukia istoriniai veikalai ir kelionių aprašymai. Jis susipažįsta su antikine literatūra, Šekspyro, Miltono kūryba, vėliau labai pamėgsta italų poetus – Dantę, Ariostą, Torkvatą Tasą, studijuoja anglų ir prancūzų filosofų veikalus. Noriai keliauja po Škotijos kaimus ir kalnus, pamilsta puikią Škotijos gamtą, paprastus žmones ir jų papročius.
Baigęs mokyklą, Baironas studijuoja Kembridžo universitete.
Bairono kūrybos kelias prasideda 1807 m., išleidus poezijos rinkinį "Laisvos valandos". Pirmąjį Bairono poezijos rinkinį kritikai sutiko nepalankiai. Anoniminis autorius žurnale "Edinburgo apžvalga" piktai sukritikuoja jo eilėraščius. Jam poetas atsako satyrine poema "Anglų bardai" (1809 m.), pašiepiančia jo literatūrinius priešus ir kritiškai vertinančia to meto anglų literatūrą.
Jaunystėje Baironas svajojo apie aktyvią visuomeninę veiklą. Ją vertino ne mažiau už literatūrinį darbą. Žavėjosi Servantesu ir Dante. Tad ir jis įsitraukia į politinę veiklą. Parlamente sako kalbas, drąsiai gina darbininkus, smerkia Anglijos kolonijinę politiką. Tuo dar labiau nuteikia prieš save reakcinę Anglijos visuomenę, ir taip nekentusią drąsaus ir nesivaržančio poeto. Pamatęs, kad vien kalbomis nieko gero nepasieks, nutaria pasitraukti iš parlamento.
1816 m. Baironas visam laikui išvyksta iš Anglijos. Iš pradžių apsistoja Šveicarijoje, o vėliau gyvena Italijoje, aktyviai dalyvaudamas nacionalinio išsivadavimo sąjūdyje. Gyvenimas Italijoje, bendravimas su italų kovotojais karbonarais dar labiau subrandina rašytojo politines pozicijas. Karbonarų pralaimėjimas skatina gilintis į visuomenės būties dėsningumus. Rašytojas pradeda vis labiau suvokti, kad istorijos raida – ne kažkoks paslaptingų jėgų procesas, o realūs žmonių visuomenės santykiai.
1823 m. Baironas įstoja į graikų kariuomenę ir, 1824 m. atvykęs į Graikiją, padeda organizuoti žygį prieš pavergėjus. Tačiau mūšio poetas nebesulaukė. Susirgęs karštlige, 1824 m. balandžio 19 d. poetas mirė. Graikijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas, ir Bairono palaikai iškilmingai palydėti į tėvynę.
