Dantė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dantė (Dante Alighieri) (1265 m. liepos 1 d. - 1321 rugsėjo 13/14), Florencijos poetas. Jo žymiausias kūrinys „Dieviškoji komedija“ yra laikomas geriausiu Europos literatūriniu kūriniu parašytu viduramžiais. „Dieviškoji komedija“ pasakoja apie Dantės kelionę per pragarą į rojų pas jo mylimąją Beatričę.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Dantė gimė Florencijos aristokratų šeimoje 1265 m. Jo tikrasis vardas – Durantė, kurį jis sutrumpino į Dantę ir padarė savo literatūriniu slapyvardžiu.
Tais laikais Italijoje vyko politinės kovos dėl krašto susivienijimo. Varžėsi dvi partijos - Gvelfai ir Gibelinai. Rašytojas, būdamas veiklus, kaipmat įsitraukė į politinį gyvenimą ir tapo Gvelfų šalininku. XIII a. pabaigoje Gvelfai paėmė valdžią į savo rankas, bet, dėl kilusiu nesutarimų, skilo į baltuosius ir juoduosius. Juodieji laimėjo, o baltieji buvo ištremti. Tarp baltųjų buvo ir Dantė. Jis buvo ištremtas iš Florencijos. Gyvendamas tremtyje, poetas ilgėjosi savo gimtojo miesto ir norėjo parvykti atgal. 1316 m. atsiranda tokia galimybė, bet sąlygos buvo labai žeminančios, o jis, būdamas išdidus ir principingas, pasirinko tremtinio dalią. Tad Dantė gyveno įvairiuose Italijos miestuose.
1277 m. kai Dantei buvo dvylika metų, jis buvo prižadėtas Gemmai, Messer Manetto Donati dukteriai. Tais laikais vedybų sutartys buvo gan dažnos. Ši svarbi ceremonija netgi reikalaudavo formalių aktų, patvirtintų notaro. Dantė su Gemma susilaukė keleto sūnų. Kaip dažnai nutinka su žymiais žmonėmis, daug vaikų galėjo būti Dantės palikuonys. Tačiau, manoma, kad Jacopo, Pietro ir Antonia tikrai buvo Dantės vaikai. Antonia tapo vienuole ir buvo pavadinta seserimi Beatriče. Kitas vyras, Giovanni, spėjama buvo Dantės sūnus ir buvo kartu su juo tremtyje, bet dar abejojama šiuo spėjimu.
Pirmasis Dantės kūrinys — eilėraščių knyga „Naujasis gyvenimas“, parašyta dar Florencijoje apie 1292 m. Tai meilės lyrika su autobiografiniais motyvais. Jau šiame rinkinyje atsispindi Dantės poetinio mąstymo ypatumai, kurie dar labiau atsiskleis vėlesnėje kūryboje. Tai skaičių simbolika, didžiulė emocinė įtampa, paslaptingumo ir pagarbos aura apgaubtas Beatričės paveikslas.
Dantė mirė 1321 m. Ravenoje.
[taisyti] Kūryba
Norint suprasti Dantės kūrybą reikia būti visapusiškai išsilavinusiu, kadangi rašytojas buvo žmogus eruditas, protu pralenkiantis daugelį šiuolaikinių mąstytojų. Jis pralenkė savo epochą. Poeto kuriamas žmogus labiau artimas renesanso literatūrai. Jis buvo labai gerai susipažinęs su viduramžių mokslais ir antikine literatūra, mėgo Vergilijų ir Ovidijų.
[taisyti] Kūriniai
- „Naujasis gyvenimas” (eilėraščių rinkinys)
- „Dieviškoji komedija” (poema)
- „Puota” (filosofinis traktatas)
- „Apie monarchiją” (politinis traktatas)
- „Apie tautinę kalbą” (filologinis traktatas)
[taisyti] Šaltiniai
Biografijos ir literatūros kūriniai
