Džonas Kabotas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giovanni Caboto (1450 - 1499), dėl savo kelionių ir tyrinėjimų po Anglijos vėliava labiau žinomas anglišku vardu John Cabot - garsus italų jūreivis ir keliautojas.
1497 išplaukė iš Bristolio, ieškodamas jūrų kelio į Aziją. Kelionę pabaigė Šiaurės Amerikos žemyne. Jis ir jo vyrai buvo pirmieji europiečiai, neskaitant vikingų, iš tiesų patekę į Šiaurės Ameriką - Kristupas Kolumbas jos net nebuvo matęs.
Kaboto gimtinė nežinoma. Vieni tyrinėtojai nurodo Genują, kiti - Gaetą. Dar jaunystėje jis išvyko į Veneciją ir tapo jos piliečiu.
Greičiausiai išgirdęs apie Kolumbo atradimus, Kabotas nusprendė ir pats atrasti kelią į vakarus. Jis nuvyko su savo planais į Angliją. Anglijos karalius Henrikas VII suteikė jam "full and free authoritie, leave, and power, to sayle to all partes, countreys, and seas, of the East, of the West, and of the North, under our banners and ensignes, with five ships ... and as many mariners or men as they will have in saide ships, upon their own proper costes and charges, to seeke out, discover, and finde, whatsoever iles, countreyes, regions or provinces of the heathen and infidelles, whatsoever they bee, and in what part of the world soever they be, whiche before this time have beene unknowen to all Christians." ("Pilnus įgaliojimus, leidimą ir galią plaukioti po visus mums priklausančius kraštus ir jūras Rytuose, Vakaruose ir Šiaurėje su mūsų vėliavomis ir herbais su penkiais laivais... ir tiek vyrų ir jūreivių, kiek prireiks anksčiau minėtiems laivams, savo pačių lėšomis ieškoti, atrasti pagonių ir bedievių, anksčiau nežinomų krikščionims, kraštus ir regionus, kad ir kas jie bebūtų ir kokioje pasaulio dalyje jie bebūtų.").
Kabotas išvyko į Bristolį pasiruošti pirmajai savo kelionei. Tuo metu Bristolis buvo antras didžiausias Anglijos jūrų uostas. Kabotas išvyko su vieninteliu laivu, pavadintu Matthew - mažu (50 tonų), tačiau greitu ir pajėgiu. Įgulą sudarė tik 18 žmonių. Kelionė prasidėjo 1497 m. gegužės 2 d. arba 20, tiksliai nėra žinoma. Iš pradžių išplaukė į Airiją, iš kur planavo plaukti į vakarus, Aziją. Tuo metu dar buvo nežinoma, kad Amerika yra atskiras žemynas.
1497 m. birželio 24 d. Džonas Kabotas išsilaipino Niufaundlende. Tiksli vieta nežinoma, manoma, kad tai galėjo būti arba St. John, arba Bonavista. Skyręs kažkiek laiko ištyrinėti žemėms, tikriausiai apie liepos 20 keliautojas pasuko atgal į Angliją ir rugpjūčio 20 grįžo į Bristolį.
Anglijoje Kabotas buvo apdovanotas 10 svarų sterlingų, vėliau jam paskirta pastovi 20 svarų sterlingų pensija. Kitais metais, 1498, jis vėl išplaukė - šįkart jau su 5 laivais. Vienas tų laivų beveik skęsdamas netrukus pasirodė Airijos uoste. Apie kitus nuo to laiko niekas nieko negirdėjo.
Džono sūnus Sebastian Cabot vėliau pats išvyko į Šiaurės Ameriką, 1508 metais ieškodamas šiaurvakarinio kelio.
Bristolyje Džono Kaboto atminimui stovi 30 metrų aukščio Kaboto Bokštas (Cabot Tower), pastatytas 1897 (400 šimtų metų jo atvykimo į Njufaundlendą sukakčiai). Bristolio uoste pastatyta jo laivo Matthew reprodukcija, taip pat - keliautojo statula.
