Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Citrinmedis - Vikipedija

Citrinmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Citrus
Tikrasis mandarinas (Citrus reticulata)
Tikrasis mandarinas (Citrus reticulata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Rūtiniai
( Rutaceae)
Gentis: Citrinmedis
( Citrus)

Citrinmedis (Citrus) - rūtinių (Rutaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso labai daug kultūrinių rūšių. Jų vaisiai, drauge su keletu kitų genčių yra bendrai vadinami citrusiniais, ir žinomi visame pasaulyje.

Kultūrinių citrinmedžio rūšių tėvynė - Rytų ir Pietryčių Azija. Įdomu, kad tiesioginių sukultivuotų rūšių nėra labai daug, o dauguma šiais laikais vartojamų citrinmedžių - ilgametės selekcijos ir kryžminimo rezultatas.

Turinys

[taisyti] Sukultivuotos rūšys

Mandarinas
Enlarge
Mandarinas

[taisyti] Azijinės rūšys

  • Didýsis citrìnmedis (Citrus maxima, angl. pomelo), sukultivuotas Malajų salyne. Azijoje žinomas kaip džiabong, Kinijoje - 柚子 yòuzi, o Japonijoje - buntan. Vaisius vadinamas didžiuoju greipfrutu.
  • Váistinis citrìnmedis (Citrus medica), sukultivuotas Indijoje. Vaisiaus pavadinimas citronas.
  • Rūgščiavaĩsis citrìnmedis (Citrus aurantifolia), sukultivuotas Indijoje, išplitęs į Persiją. Vaisius - rūgščioji citrina (angl. lime).
  • Mandarìninis citrìnmedis (Citrus reticulata), sukultivuotas Kinijoje. Vaisius - tikrasis mandarinas.
  • Maláizinis citrìnmedis (Citrus halimii), sukultivuotas Tailande ir Malaizijoje

[taisyti] Australiškosios rūšys

Be Azijinių, žinomos ir šešios australiškos rūšys, vartojamos vietinių aborigenų.

  • Citrus glauca (sinonimas Eremocitrus glauca)
  • Citrus australasica (sinonimas Microcitrus australasica)

[taisyti] Hibridai

Visos kitos rūšys, spėjama, buvo išvestos iš aukštesniųjų, ir yra hibridinės:

Citrina
Enlarge
Citrina
  • Vaistinio citrinmedžio (Citrus medica) atmainos:
    • Etrogas (heb. אתרוג) (Citrus medica var. Etrog) - žydiška citrono atmaina, nuo biblijinių laikų naudojama kaip prieskonis.
    • Tikràsis citrìnmedis (Citrus limon) - vaistinio citrinmedžio ir mandarino hibridas, labai rūgštus. Vaisius - tikroji citrina.
    • Marmelãdinis citrìnmedis (Citrus limonia) - citrinos hibridas su mandarinu, pasižymintis rūgščiu skoniu ir minkšta žievele, dar vadinamas rangpuru.
    • Šikvasa (Citrus × depressa) - labai rūgštus hibridas, naudojamas Okinavos, Taivano kulinarijoje.
Apelsinai
Enlarge
Apelsinai
  • Didžiojo citrinmedžio Citrus maxima atmainos:
    • Saldžiavaisis citrinmedis (Citrus cinensis), kurio vaisius yra apelsinas, išvestas greičiausiai Pietryčių Azijoje, kryžminant Citrus maxima su tikruoju mandarinu.
    • Greipfrutinis citrinmedis (Citrus × paradisi), kurio vaisius yra greipfrutas, gautas 1750 m Barbadose kryžminant Citrus maxima su apelsinu.
    • Mineola - greipfruto ir mandarino hibridas, pasižymintis sultingumu.
    • Saldusis greipfrutas - 1984 m Izraelyje išvestas greipfruto ir Citrus maxima hibridas.
    • Oroblanco - Kalifornijoje išvestas greipfruto ir Citrus maxima hibridas.
    • Orangelas - Puerto Rike išvestas apelsino ir greipfruto hibridas.
    • Ugli - Jamaikoje 1914 m. išvestas apelsino ir greipfruto hibridas.
Mejerio citrina
Enlarge
Mejerio citrina
  • Mandarininio citrinmedžio (Citrus reticulata) porūšiai:
    • Likerìnis citrìnmedis (Citrus unshiu). Vaisius - likerinis mandarinas, išvestas Japonijoje, ir ten vadinamas mikan.
    • Ponkanas (jap.) - saldesnė mandarino atmaina, nuo seno auginta Indijoje, Kinijoje. Labai paplito Japonijoje.
    • Dekoponas (jap.) - japoniškas hibridas, gautas sukryžminus mandariną su ponkanu. Pasižymi kriaušės forma. Korėjoje vadinamas 한라봉Hallabong.
    • Klementinas - išvestas 1902 m. Alžyre, sukryžminus mandariną ir apelsiną.
    • Karãliškasis citrìnmedis (Citrus nobilis) - išvestas kryžminant mandariną ir apelsiną. Angliškas pavadinimas tangor gautas iš žodžių tangerine (mandarinas) ir orange (apelsinas).
    • Mejerio citrinmedis (Citrus × meyeri) - išvesta Kinijoje, greičiausiai kryžminant mandariną su citrina. Apvalesnė ir saldesnė nei tikroji citrina.
    • Kvapusis citrinmedis (Citrus ×junos) - išvesta kryžminant mandariną su Rytiniu citrinmedžiu. Pasižymi rūgščiu skoniu, ir sultys naudojamos rūgštinti ir aromatizuoti patiekalams Tolimųjų Rytų virtuvėse. Kinijoje jis vadinamas 柚子 yòuzi, Japonijoje - yuzu, o Korėjoje - yuja.
Činotas
Enlarge
Činotas
  • Citrus aurantium porūšiai:
    • Karčiavaĩsis citrìnmedis (Citrus aurantium ssp. amara), kilęs iš Vietnamo. Vaisius - aitrusis apelsinas.
    • Sevilijos apelsinas, paplitęs Viduržemio jūros regione
    • Daidai - (jap. 橙), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Kinijoje vadinamas 代代花, o Korėjoje - 광귤.
    • Bergamìnis citrìnmedis (Citrus ×bergamia) - išvestas Italijoje iš Sevilijos apelsino ir persikinės citrinos. Jo vaisiaus, - bergamotės, - žievelė naudojama kaip aromatizatorius Earl grey arbatai, kvepalų pramonėje.
    • Činotas (Citrus aurantium var. myrtifolia) - Italijoje išvesta veislė, naudojama kaip prieskonis kai kuriems alkoholiniams gėrimams.
    • Laraha (Citrus aurantium var. currassuviencis) - Curaçao saloje auginamas karčiavaisio citrinmedžio porūšis, kurio žievelių ekstraktas naudojamas aromatizuoti Curaçao likeriui.
Citrus×Fortunella
Enlarge
Citrus×Fortunella
  • Citrofortunela - hibridai, gauti kryžminant citrus rūšis su kinkanu fortunella. Tarp jų yra:
    • Kalamondinas (C. ×Citrofortunella microcarpa) - Citrus reticulata ir kiaušìninio kinkãno (Fortunella margarita) hibridas, ypač mėgstamas Filipinuose. Vaisius - kiaušininis kinkanas.
    • Citrus×Fortunella, angl. limequat), gautas sukryžminus rūgščiavaisį citrinmedį su kinkanu. Vaisius - puscitrinė.
    • (angl. orangequat) - gautas sukryžminus su kinkanu apelsiną.
  • Kiti hibridai:
    • Persinis citrinmedis (Citrus ×latifolia) - žaliosios citrinos (laimo) atmaina.
    • Gajanima (C. ×pennivesiculata)
    • Rytinis citrinmedis (Citrus ×ichangensis) - išvestas Kinijoje, Hubei provincijoje.
    • Ijokanas (Citrus ×Iyo) - japoniškas hibridas, išvestas XIX a. Skoniu panašus į greifrutą, bet saldesnis.
    • Kabosu (Citrus sphaerocarpa)
    • Vėlyvasis citrinmedis (Citrus ×hystrix), kurio lapai - plačiai naudojamas prieskonis Pietryčių azijos virtuvėje.
    • Italinis citrinmedis (C. ×limetta)
    • Sudači (Citrus sudachi) - citrusas, palitęs Japonijoje.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu