Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Biliardas - Vikipedija

Biliardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biliardo stalas
Enlarge
Biliardo stalas

Biliardas - žaidimas kamuoliukais paprastai žaidžiamas dviejų asmenų. Žaidžiama ant medžiaga padengto stalo, naudojant kamuoliukus ir lazdą. Medžiaga užtikrina tolygią trintį tarp žaidimo stalo ir kamuoliukų, dėl to kamuoliukų judėjimas juos mušant lazda yra nuspėjamas.

Biliardo - kilmė vis dar nėra aiški. Pasak kai kurių šaltinių, biliardas gimė Kinijoje, tuo tarpu kiti gi tvirtina, kad jis buvo vadinamas pall-mall ("aksomu dengta vieta") ir į Europą šį žaidimą atvežė kryžiuočiai, grįždami iš Artimųjų Rytų. Kiti vis tik biliardo išradima priskiria Prancūzijai, Italijai, Anglijai arba Ispanijai. Pirmasis biliardo stalas buvęs pagamintas Prancūzijoje 1469 m. Karaliui Liudvikui XIV. Anksčiau žaidimas buvo žaidžiamas ant žemės ir priminė boulingą, nors Ispaniškoje viliorta kamuoliukui pastumti tarp dviejų taškų buvo naudojama lazda (vadinama bilorta, vėliau - billarda ir, galiausiai billiards).

Turinys

[taisyti] Biliardo rūšys

XIX-ojo amžiaus viduryje, priklausomai nuo to, ar žaidimas buvo žaidžiamas Prancūzijoje, ar Anglijoje, ar Jungtinėse Valstijose, biliardas įgijo skirtingas formas: žaidimui buvo naudojamos arba nebuvo naudojamos kišenės, trys, keturi arba penkiolika kamuoliukų. Pirmieji pasaulio čempionatai buvo surengti 1873 m. Išsivystė kelios žaidimo atmainos: snukeris, amerikietiškasis biliardas ir angliškasis biliardas. Biliardas (klasikinis, amerikietiškasis ir snukeris) buvo įtrauktas į 2004 m. Olimpines žaidynes kaip parodomasis sportas. Kasmet yra rengiami snukerio, klasikinio ir amerikietiškojo biliardo čempionatai.

[taisyti] Kaip organizuojamas mačas

Naudodamas specialią biliardo lazdą, žaidėjas turi mušti kamuoliuką taip, kad jis atsimuštu į kitus ant stalo esančius kamuoliukus. Priklausomai nuo konkretaus žaidimo, smūgiuoti kamuoliukai turi įkristi į aplink stalą įšdėstytas kišenes arba yra numušami į kitą stalo vietą smūgiavimui sekančiu ėjimu. Mačo rezultatą apsprendžia taškai, kuriuos žaidėjas renką, įmušdami, arba įstumdami, kamuoliuką į kišenę arba, klasikiniame biliarde (karambolyje), surinkę karambolį žaidėjas tęsia žaidimą tol, kol jis renka taškus. Jeigu žaidėjas smūgio nepataiko, ėjimas pereina kitam žaidėjui. Partija gali būti žaidžiama po vieną, komandoje po 2 žmones arba keičiantis dviem žaidėjams.

[taisyti] Klasikinis Biliardas (karambolis)

Žaidimo paviršius yra lygus, be kišenių. Žaidimas žaidžiamas trimis tokio paties dydžio kamuoliukais, kurių vienas yra raudonas ir du balti. Tam, kad du baltus kamuoliukus būtų galima atskirti, ant vieno iš jų yra du juodi taškai. Kiekvienam žaidėjui paskiriamas vienas iš dviejų baltų kamuoliukų ir jis muša tik savo kamuoliuką. Žaidimo užduotis kiekvienas žaidėjas turi mušti savo kamuoliuką taip, kad jis pataikytų į kitus du kamuoliukus. Žaidėjo kamuoliukui pataikius į kitus du kamuoliukus, gaunamas taškas ir žaidėjas tęsia ėjimą. Kiekvieno smūgio metu žaidėjas kamuoliukus mušti turi toje vietoje, kurioje jie atsidurė po ankstesnio smūgio. Žaidėjui nepataikius, eilė mušti pereina jo oponentui. Žaidimas žaidžiamas iki iš anksto nustatyto taškų arba partijų skaičiaus (nuo 50 iki 500, priklausomai nuo rungties). Nauja partija prasideda, kai abu žaidėjai atlieka savo ėjimus.

Yra kelios klasikinio biliardo rūšys: straight rail, kai karambolio taškus galima rinkti bet kurioje stalo vietoje; balkline yra žaidžiamas ant tokio paties stalo, kurį kreida nubrėžtos linijos dalija į šešias arba devynias zonas; three-cushion, kuriame karambolio taškas uždirbamas tik tuo atvėju, jeigu mušamasis kamuoliukas tris kartus atsitrenkia nuo stalo bortų. Kaip ir klasikiniame biliarde angliškasis biliardas žaidžiamas trimis pažymėtais kamuoliukais. Stalas turi šešias kišenes (po kiekviename kampe ir po vieną per vidurį abejose ilgosiose stalo pusėse). Žaidėjai taškus renka smūgiuodami pasirinktus kamuoliukus arba įmušdami kamuoliukus į kišenes.

[taisyti] Snukeris

Snukeris
Enlarge
Snukeris

Snukeris žaidžiamas 22 kamuoliukais, žaidimo uždavinys yra mušamuoju kamuoliuku paeiliui įmušti raudonus ir spalvotus kamuoliukus. Spalvotą kamuoliuką įmušus, jis iš karto pakeičiamas kitu kamuoliuku, kuris padedamas į tą pačią vietą ant stalo. Įmušus visus raudonus kamuoliukus, spalvoti kamuoliukai turi būti įmušti eilės tvarka pagal jų vertę. Kamuoliukai turi tokias vertes: raudonas - 1 taškas, geltonas - 2 taškai, žalias - 3 taškai, rudas - 4 taškai, mėlynas - 5 taškai, rožinis - 6 taškai, juodas - 7 taškai. Be taškų, kurie surenkami įmušus kamuoliuką, žaidėjas už padarytas pražangas gali gauti ir baudos taškų. Baudos taškai tuomet atimami iš žaidėjo surinktų taškų sumos. Už pražangas (įmušus mušamąjį kamuoliuką, nepataikius į kamuoliuką, pataikius ne į tos spalvos kamuoliuką ir pan.) gali būti skiriama nuo 4 iki 7 baudos taškų. Žaidėjo gauti baudos taškai pridedami prie varžovo surinkto taškų kraičio.

Žaidėjas "apmaunamas" ("snooker" angl. "apmauti", "apgauti"), kai jis negali pataikyti į kamuoliuką-taikinį dėl to tarp mušamojo kamuoliuko ir kamuoliuko-taikinio yra išsidėstę kamuoliukai, sudarantys kliūtį. Žaidėjas bet kokiu atveju turi bandyti smūgiuoti ir, jeigu nepataiko į kamuoliuką-taikinį arba paliečia kitą kamuoliuką, jis gauna baudą. Tam kad žaidimą laimėtų, žaidėjas bando "apmauti" savo oponentą kaip galima dažniau, priversdamas oponentą rinkti baudos taškus. Žaidimą laimi tas žaidėjas, kuris surenka daugiausia taškų, pagal žaidimo taisykles įmušus juodą kamuoliuką.

[taisyti] Amerikietiškasis (kišeninis) biliardas

Biliardo kamuoliukai
Enlarge
Biliardo kamuoliukai

Yra keletas amerikietiškojo biliardo rūšių, tačiau šis žaidimas visuomet žaidžiamas ant tokio paties stalo, naudojant tą patį kamuoliukų skaičių (1 mušamąjį kamuoliuką ir 15 sunumeruotų kamuoliukų). Priklausomai nuo žaidimo, žaidimo tikslas gali būti įmušti 15 kamuoliukų eilės tvarka arba nurodyta tvarka.

Populiariausia amerikietiškojo biliardo versija yra taip vadinama "aštuoniukė". Kamuoliukai yra suskirstomi i dvi atskiras grupes po 7 kamuoliukus (raudonus arba geltonus, vienspalvius arba dryžuotus, arba sunumeruotus nuo 1 iki 7 nuo 9 iki 15). Aštuoniukė (juodas kamuoliukas) nepatenka į nei vieną iš šių grupių.

Žaidimą pradedantis žaidėjas muša mušamąjį kamuoliuką į kitus kamuoliukus. Jeigu žaidėjas įmuša kamuoliuką, jis pasirenka, su kuria kamuoliukų grupe jis nori žaisti ir tuomet tęsia žaidimą.

Jeigu pirmasis žaidėjas kamuoliuko neįmuša, laikoma, kad stalas yra "atviras" ir oponentui suteikiama teisė pasirinkti, su kuria kamuoliukų grupe jis žais. Žaidimą pradėjus, žaidėjas turi nurodyti, kurį kamuoliuką jis ketiną įmušti ir į kurią kišenę. Žaidėjas gali įmušti savo oponento kamuoliuką, jeigų baltas kamuoliukas pirmiau paliečia vieną iš jo kamuoliukų. Žaidėjo nereikalaujama nurodyti rikošetinius smūgius ir bortų skaičių. Žaidėjas smūgiuoja tol, kol jis kiekvienu smūgiu įmuša vieną iš savo kamuoliukų.

Kai žaidėjas įmuša visus savo kamuoliukus, tam kad laimėtų žaidimą, jis turi įmušti juodą kamuoliuką (aštuoniukę). Turnyrą gali sudaryti kelios partijos nuo (nuo 3 iki 17, priklausomai nuo rungtynių).

Žaidimas pralaimimas susiklosčius šioms situacijoms: jeigu žaidimo metu įmušamas juodas kamuoliukas (neįmušus visų vienos grupės kamuoliukų); jeigu juodas kamuoliukas pašoka nuo stalo; jeigu juodas kamuoliukas įmušamas per klaidą; jeigu juodas kamuoliukas įmušamas ne į tą kišenę, kuri buvo nurodyta; jeigu mušamasis kamuoliukas yra įmušamas arba pašoka nuo stalo, bandant įmušti juodą kamuoliuką.

[taisyti] Bendrosios taisyklės

Kai kurios taisyklės yra bendros visoms biliardo formoms ir taikomos pražangoms, kurias žaidėjai gali padaryti žaidimo metu. Kiekvienu atvėju, pražangą padaręs žaidėjas praleidžia ėjimą. Dažniausiai pasitaikanti pražanga - dvigubas smūgis, kuris atsitinka tada, kai biliardo lazdos antgalis paliečia baltą kamuoliuką tuo metu, kai šis liečią kitą kamuoliuką; neteisingas smūgis - kai baltas kamuoliukas paliečiamas kita biliardo lazdos dalimi, ne jos antgaliu; pašokęs kamuoliukas - tada, kai kamuoliukas pašoka nuo stalo; ir kamuoliuko mušimas, kol jis dar visiškai nėra sustojęs. Žaidėjai viena koja visada turi liesti žemę.

[taisyti] Įranga

Trikampis - šis trikampis yra naudojamas kamuoliukų išdėstymui specialioje stalo vietoje prieš pradedant žaidimą.

Kamuoliukai - anksčiau gaminti iš dramblio kaulo, dabar biliardo kamuoliukai gaminami iš įvairių medžiagų mišinio (plastiko, stiklo pluošto, kaučiuko), kas padaro juos atsparesniais smūgiams. Kamuoliukai sveria nuo 156 iki 170 g. jų skersmuo 57 mm.

Kreida - nedidelis kreidos gabalėlis, kuriuo žaidėjai įtrina savo biliardo lazdos antgalį tam, kad jis, kontakto su kamuoliuku metu, neslystų.

Atrama - biliardo lazda, prie kurios yra pritvirtinta metalinė atrama, ant kurios smūgiuojantis žaidėjas gali atremti savo lazda tuo atvėju kai kamuoliukas yra toli.

Biliardo lazda - šį instrumentą smūgiuojantis žaidėjas naudoja kamuoliukui mušti ir sukti. Lazdą sudaro vienoje pusėje smailėjantis medžio gabalas, suskirstytas į 6 dalis. Žaidėjai gali pasirinkti sau biliardo lazdą pagal diametrą, ilgį, svorį (paprastai nuo 500 iki 600 g.).

  • Antgalis - apvalus odos gabalėlis, pritvirtintas prie žiedo ir dengiants plonąjį lazdos galą. Tai vienintelė lazdos dalis, kuria leidžiama liesti kamuoliuką.
  • Žiedas - kieta plastikinė detalė, kuri yra pritvirtinta biliardo lazdos gale tarp koto ir antgalio.
  • Kotas - rankos pirštai, kurie nelaiko drūtgalio yra išdėstomi ant koto ir valdo biliardo lazdos judėjimą.
  • Jungtis - biliardo lazdose, kurias sudaro 2 dalys, jungtis yra tarp drūtgalio ir koto.
  • Drūtgalis - tai storoji lazdos dalis. Žaidėjai gali pasirinkti drūtgalio diametrą, kadangi jis turi idealiai būti pritaikytas prie žaidėjo rankos.
  • Bamperis - guminė detalė, pritvirtinta prie biliardo lazdos galo ir skirta smūgiams absorbuoti.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu