Beotukai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beotukai XV-XVI amžiuje buvo vietiniai Niufaundlendo salų gyventojai. Šiuo metu jie jau išnaikinti. Beothuk Beotukų kalba reiškia žmonės. Beotukų kilmė tiksliai nežinoma, bet manoma, kad tai buvo Algonkinų gentis, maždaug prieš 1000 metų pakeitusi Dorseto kultūrą.
[taisyti] Ankstyvieji kontaktai
Spėjama, kad Beotukai ir buvo vikingų aprašytieji skrelingai, tačiau tiksliai tai dar nėra žinoma.
Pirmieji žinomi kontaktai su Beotukais buvo užmegzti 1497, atvykus Džonui Kabotui. Apytiksliais skaičiavimais, tuo metu salose galėjo būti nuo 1000 iki 5000 vietinių gyventojų.
Europiečiai Beotukus vadindavo Raudonaisiais Indėnais, kadangi šie išsidažydavo raudonąja ochra. Vėliau šis terminas pradėtas vartoti visų Šiaurės Amerikos vietinių gyventojų apibūdinimui ir įgavo negatyvų atspalvį.
Vasaromis Beotukai žvejodavo pakrantėse, žiemomis - medžiodavo miškuose. Rudenį statydavo specialias užtvaras, kad pasuktų migruojančius Karibu elnius laukiančių medžiotojų link. Kaupdavo maisto atsargas žiemai.
Skirtingai, nei kitos indėnų gentys, Beotukai stengdavosi išvengti kontaktų su europiečiais, ir šių gyvenvietėms plečiantis, traukdavosi į salų gilumą. Dėl žemių praradimų, kautynių su europiečiais ir Mikmakais, europinių ligų (ypač - tuberkuliozės) 1768 metais jų skaičius sumažėjo iki 400, o 1829 Beotukai buvo oficialiai "išnykę". Paskutiniai žinomi Beotukai gyveno šalia Exploits upės žiočių.
[taisyti] Europiečių grobimai
Yra dvi garsios istorijos, kaip Beotukai buvo pagrobti europiečių.
1819 metais Demasduwit (vėliau pavadinta Mary March) buvo pagrobta anglų, tikintis, kad galės būti vertėja tarp kolonistų ir savo genties. Tačiau netrukus ji mirė nuo tuberkuliozės.
Jos dukterėčia, paauglė vardu Shanawdithit, buvo paskutinis žinomas grynakraujis Beotukų genties atstovas. Ją pagrobė 1823-iaisiais ir pavadino Nancy. Paskutinius šešerius savo gyvenimo metus ji pasakojo apie tautos kultūrą ir gyvenimo būdą William Cormack'ui, paskui taip pat mirė nuo tuberkuliozės.
