Arijonai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arijonizmas - krikščionybės srovė, atsiradusi IV amžiuje. Tikėjimo pagrindas - kunigo Arijaus iš Aleksandrijos skelbta Švenčiausios Trejybės koncepcija, kuri neigė Trejybės dogmą ir Kristaus dieviškumą. Dar IV amžiuje Nikėjos (325 m.) ir Konstantinopolio (381 m.) susirinkimai paskelbė arijonus eretikais. Arijonizmas, išsilaikęs iki VII amžiaus, lėtino Romos bažnyčios įtakos plitimą.
Reformacijos laikotarpiu arijonizmas atgaivintas Vakarų Europoje. XVI a. plito su kitomis reformacijos kryptimis Lietuvoje bei Lenkijoje, 1562 metais Lietuvos arijonai pasivadino Lietuvos broliais, atsiskiriant nuo reformatų, 1565 metais susiformavo savarankiška bažnyčia. Gausiausios bendruomenės buvo Kėdainiuose, Tauragėje. XVII a. 6-7 dešimtmečiais persekiojami katalikų ir reformatų išsikėlė iš Lietuvos ir Lenkijos.
