Antinkstis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antinksčiai (lot. glandulae suprarenales) - tai porinė endokrininė liauka, esanti virš inkstų. Dešinysis antinkstis yra prizmės, o kairysis - pusmėnulio pavidalo. Kiekvienas jų sveria apie 5 g (vidutiniai matmenys: 5 × 3 × 1 cm). Gelsvai rausvi, minkštos konsistencijos antinksčiai yra sudaryti iš žievės (cortex) ir šerdies (medulla), kurios gamina skirtingus hormonus. Žievinis sluoksnis stangresnis, storesnis, gelsvas, o šerdinis - mikštesnis, rausvo atspalvio, šviesesnis, jo ląstelės vadinamos chromafininėmis (jas chromo druskos nudažo rudai). Antinksčių veiklą reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė.
[taisyti] Šerdis
Šerdis sudaro tik 10-20 proc. antinksčio masės. Ji gamina kovos, „bėgimo“, streso hormonus - adrenaliną ir noradrenaliną, kurie aktyvina organizmą, parengia jį sudėtingai užduočiai vykdyti, prisitaikyti prie netikėtų sąlygų. Šerdyje yra vegetacinės nervų sistemos ląstelių, mielininių nervinių skaidulų. Toks glaudus antinksčių ir nervų sistemos ryšys reikalingas tam, kad organizmas būtų pasiruošęs atlikti netikėtą veiksmą.
Patiriamas stresas gali būti tiek psichologinis, tiek fizinis, tačiau abiem atvejais organizmo reakcija yra panaši. Tuomet gaminama daugiau adrenalino, kuris aktyvina širdies darbą (sustiprėja susitraukimai, padažnėja ritmas). Odos paviršiaus ir daugelio vidaus organų kraujagyslės susitraukia, todėl didėja kraujospūdis, o žmogus iš išgąsčio pabąla. Adrenalinas taip pat skatina kepenų ir raumenų glikogeno skaidymą į gliukozę, todėl jos kiekis kraujyje padidėja, išskiriama daugiau energijos.
Pavojui praėjus arba pasibaigus stresui, adrenalino gamyba sumažėja ir organizmo reakcijos vėl pasidaro normalios. Tačiau jei stresas trunka ilgą laiką, įtampa neatslūgsta, organizmo reakcijos lyg palaiko organizmą nuolat parengtą kovai, ir žmogus tolydžio esti sujaudintas, pervargsta, išsenka, gali susirgti tam tikromis ligomis (pvz., hipertonija, opalige, stenokardija, cukriniu diabetu).
[taisyti] Žievė
Supanti antinksčio šerdį žievė susideda iš trijų sluoksnių (zonų):
- paviršinės, vadinamos kamuoline (zona glomerulosa), kuri gamina mineralokortikoidus (kortizolį, kortikosteroną, kurie skatina natrio jonų reabsorbciją inkstų kanalėliuose ir vandens sulaikymą organizme), sudaro apie 20 proc. žievės;
- vidinės, arba tinklinės (zona reticularis), kurioje gaminasi lytiniai hormonai, sudaro apie 5 proc. žievės; kartais ji vadinama „antrąja lytine liauka“, kadangi esant lytinių liaukų nepakankamumui, perima jų endokrininę funkciją, be to, ji svarbi pereinamaisiais lytinio gyvenimo laikotarpiais;
- vidurinė zona yra storiausia - sudaro apie 75 proc. visos žievės.
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Hipofizė - Skydliaukė - Antinksčiai - Kasa - Užkrūčio liauka - Kankorėžinė liauka - Prieskydinės liaukos - Sėklidės - Kiaušidės - Pogumburis |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
