Šilutės herbas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šilutės herbas - skydas perskeltas į žalią ir juodą laukus. Juose sidabrinis burlaivis su Pamario krašto senųjų žvejų naudota sidabrine vėtrunge, laivelio apačioje – senoviškas sidabrinis pašto trimitas. Herbo motyvai, spalvos simbolizuoja Kuršių marias, žvejybą, Šilutę, kaip senąjį uostą, žinomą istorinį pašto kelią, žaliąsias šių apylinkių lankas.
[taisyti] Istorija
Šilutė miesto teises ir pirmąjį herbą gavo vokiečių okupacijos metu, manoma, kad 1941 m. Nuskeltas iš kairės skydas. Viršutinė dešinioji dalis yra balta, kurios fone - trys ąžuolo lapai. Kairioji apatinė dalis žalia, joje juodas elnio arba briedžio ragas.
Po karo herbas buvo pamirštas. Manoma, kad Respublikinė heraldikos komisija (RHK) apie tokį herba nežinojo. 1968 m. Šilutei buvo sukurtas naujas herbas. Jis sudarytas iš dviejų burių su viršuje esančia stilizuota Kuršių marių žvejų laivų vėtrunge ir pašto ragu apačioje. Simboliai rodo vietos gyventojų verslą - žvejyba, o pašto ragas - senąjį pašto kelią (Pirmoji pašto stotis buvo atidaryta 1718 m.). 1970 m. herbas buvo panaikintas. Respublikinei heraldikos komisijai apsvarsčius naujai sukurtą ir senesnį 1941 m. herbus, buvo nuspresta palikti naująjį, nes jis geriau atspindi miesto istoriją ir tradicijas.
Šilutės herbą Lietuvos Respublikos prezidentas patvirtino 1995 m. spalio 5 d.
[taisyti] Šaltiniai
Lietuvos heraldika I. Baltosios lankos, 1998. ISBN 9986-861-33-0
