Suomijos herbas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suomijos herbas imtas naudoti XVI a., kai jai buvo suteiktas didžiosios kunigaikštytės Švedijos Karalystės statusas. Herbo pagrindu buvo paimtas Švedijos Folkungų dinastijos auksinis liūtas raudoname fone, tiktai švediškas liūtas dar buvo "apginkluotas" Karelijos herbe naudotais ginklais. Liūtas dešinėje letenoje laiko kalaviją. Lenktas rytietiškas kardas po liūto kojomis simbolizuoja nugalėtą pagonybę. Rožės herbe atsidūrė iš pradžių estetiniais sumetimais, bet šiandien jos yra devynių Suomijos provincijų simbolis. Suomijos herbas nuo XVI a. mažai keitėsi, nors šalį iš pradžių valdė švedai, o XIX a. - rusai. 1917 m. Suomijai tapus nepriklausoma valstybe, buvo siūloma švedišką heraldinį liūtą pakeisti suomiams artimesniu lokiu, tačiau mažai kas tam pritarė ir buvo nuspręsta palikti senąjį herbą.
