Persikryžiavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Persikryžiavimas arba krosingoveris - tai genetines medžiagos mainai tarp bivalento neseserinių chromatiždių, kurio metu mejozės pirmoje profazėje apsikeičiama genais. Apsikeitimo metu homologines chromosomos yra susijungusios sinapsiniu ryšiu ir susidarius baltiminiams ryšiams homologai apsikeičia savo fragmentais.Bivalentams skiriantis homologai dar buna sukibę į chiazmas - vietas kur vyko mainai. Dėl to lytinių ląstelių dukterinės ląstelės nėra visiškai identiškos motininėms ląstelėms, chromosomu apsikeitimas fragmentais yra kintamumo priežastis, skirtingai nuo mitozės būdu besidauginančių somatinių ląstelių (nelytinių).
Persikryžiavime paprastai dalyvauja dvi tą patį genų rinkinį turinčios chromosomos. Jo metu chromosomų genų grandinės nutraukiamos ir jų galai sukeičiami vietomis. Susidaro dvi naujos chromosomos, kurių kiekviena turi po vieną abiejų persikryžiavime dalyvavusių chromosomų dalį:
Persikryžiavimas su tam tikra tikimybe gali įvykti bet kurioje chromosomų vietoje. Kuo labiau genai vienas nuo kito chromosomoje nutolę, tuo didesnė tikimybė jog tarpe tarp jų įvyks persikryžiavimas. Kadangi tikimybę galima nustatyti pagal įvykusių persikryžiavimų skaičių, taip galima išmatuoti atstumą tarp genų bei nustatyti jų išsidėstymo tvarką.
Šiuo metodu taip pat galima aptikti riboto ilgio chromosomos fragmentą, kuriame turėtų būti genas, susijęs su žinoma mutacija. Taip nustatomos įvairių genų funkcijos. Vietoje kaimyninių genų šiuo metu neretai tikrinamos tiesiog tėviniuose organizmuose žinomai skirtingos DNR nukleotidų sekos.
Persikryžiavimo tikimybė konkrečiame genomo regione priklauso nuo jame esančių genų bei kitų sekų. Ji nėra vienoda per visą chromosomos ilgi. Pasitaiko labai retai persikryžiujančių (rekombinuojančių) sričių, kur taip tirti genų išsidėstymą sunku.
Retais atvejais persikryžiuoja skirtingą genų rinkinį turinčios chromosomos, arba persikryžiavimas įvyksta taip, kad vienoje naujųjų chromosomų genų sekos fragmentas pasikartoja dukart, o kitoje jo apskritai nėra. Paprastai tokias pakitusias chromosomas turintys organizmai neišgyvena, tačiau kai kada tokiu būdu gali atsirasti naujos rūšys.
