NATO

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

NATO vėliava

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO - North Atlantic Treaty Organization) - tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 metais.

Turinys

1 Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai
2 Narės
3 NATO transformacija
4 NATO finansavimas
5 NATO politinės ir karinės struktūros
6 NATO ir Lietuva
7 NATO generaliniai sekretoriai nuo 1952
8 Taip pat žiūrėkite
9 Nuorodos

[taisyti] Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

NATO įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ą straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO priambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.
Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritaria visos valstybės-narės.
Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.

[taisyti] Narės

NATO šalys

Organizaciją 1949 metais įkūrė 12 šalių:

Vėliau prisijungė kitos 14 šalių:

1952: Graikija, Turkija
1955: Vokietija
1982: Ispanija
1999: Čekija, Lenkija, Vengrija
2004: Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija

Šiuo metu prisijungti prie NATO siekia Albanija, Kroatija bei Makedonija

[taisyti] NATO transformacija

1989 m. Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991 m. pratęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 1989 m. įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas Romos aukščiausio lygio susitikime 1991 m., išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacija su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

Nuo 1990 06 vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskirtas karines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO tiek VES. Pasikeitus padėčiai 1993 m. NATO valstybių taikos metu esančios pajėgos, palyginti su 1990 m., sumažėjo ¼ . NATO dispozicijai priklausančias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito ragavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir neišskleistos(rezervinės) pajėgos.

[taisyti] NATO finansavimas

NATO struktūroms išlaikyti yra sukurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, besiremiančios išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t.y. karinį ir civilinį biudžetus. Spręsti finansiniam išteklių sunkumams buvo įkurta Vyriausioji išteklių taryba(SRB).

[taisyti] NATO politinės ir karinės struktūros

Šiaurės Atlanto sąjungos taryba (NAC)
Gynybos planavimo komitetas (DPC)
Branduolinio planavimo grupė (NPG)
NATO Karinis komitetas

[taisyti] NATO ir Lietuva

Lietuva su NATO bendradarbiauja nuo 1991 m.
2002 metais Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO.
2004 metų kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare.

Detalesnė veiksmų chronologija

1991 m. gruodžio mėnesį Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
1994 m. sausio mėnesį LR Prezidentas A.Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M.Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.
1994 m. sausio mėnesį Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PfP) iniciatyvos.
1996 m. gruodžio mėnesį priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
1997 m. liepos mėnesį Madride NATO šalių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą, siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.
1997 m. rugpjūčio mėnesį Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO.
1999 m. balandžio mėnesį NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.
2000 m. gegužės mėnesį Vilniuje įvyko devynių kandidačių į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros bei įvardyti Vilniaus grupės bendradarbiavimo principai.
2000 m. lapkričio mėnesį Prezidento dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.
2001 sausio mėnesį Prezidento dekretu LR Nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) paskirta Gintė Damušis.
2001 m. gegužės 27-31 d. Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.
2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolai.
2004 m. kovo 1 dieną NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika dabartinių NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciją.
2004 m. kovo 11 dieną Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas.
2004 m. kovo 12 dieną LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą.
2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare. Vašingtone Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas perdavė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Vyriausybei.
2004 m. balandžio 2 dieną Briuselyje įvyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija naujų NATO narių priėmimo proga. Taip pat pirmą kartą įvyko NATO-Rusijos Tarybos susitikimas 27 šalių formatu.
2004 birželio 28-29 NATO viršūnių susitikimas Stambule, kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip pilnateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos apmokant Irako pajėgas ir kitus svarbius klausimus.

[taisyti] NATO generaliniai sekretoriai nuo 1952

Lordas Izmėjus (Lord Ismey), 1952 - 1957;
Polas Heneris Spakas (Paul Henri Spaak), 1957 -1962;
Dirkas Stikeris (Dirk U. Stikker), 1961 - 1964;
Manlio Brosio (Manlio Brosio), 1964 - 1971;
Džozefas Lansas (Joseph Luns), 1971 - 1984;
Lordas Karingtonas (Lord Carrington), 1984 - 1988;
Manfredas Verneris (Manfred Wörner), 1988 - 1994;
Serdžio Balanzino (Sergio Balanzino), 1994 -1994;
Vilis Klas (Willy Claes), 1994 - 1995;
Serdžio Balanzino (Sergio Balanzino), 1995 -1995;
Chavjeras Solana (Javier Solana), 1995-1999;
Lordas Robertsonas (Lord Robertson of Port Ellen), 1999-2004;
Jakobas Gisbertas de Hopas Šeferis (Jaap de Hoop Scheffer), 2004-

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

Madrido deklaracija

[taisyti] Nuorodos

Commons: NATO – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

Lietuva NATO puslapyje

taisyti	Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)
Belgija \| Bulgarija \| Čekija \| Danija \| Estija \| JAV \| Jungtinė Karalystė \| Graikija \| Islandija \| Ispanija \| Italija \| Kanada \| Latvija \| Lenkija \| Lietuva \| Liuksemburgas \| Norvegija \| Olandija \| Portugalija \| Prancūzija \| Rumunija \| Slovakija \| Slovėnija \| Turkija \| Vengrija \| Vokietija