Milžinų kelias
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Milžinų kelias (angl. Giant's Causeway) - Šiaurės Airijos pajūryje, Antrimo grafystėje susidariusi didžiausia lavos plynaukštė Europoje.
Šis geologinis darinys atsirado maždaug prieš 60 mln. metų. Šiaurės Amerikos ir Eurazijos žemynai, iki tol susijungę, pradėjo skirtis. Tarp jų atsivėrė Atlanto vandenynas ir pamažu plėtėsi nuo vulkaninio rifto, einančio išilgai vidurio kalnagūbrio. Airija, su daugybe veikiančių ugnikalnių, kaip tik yra ties šiuo riftu. Prasidėjus žemynų judėjimui, šiame antsprūdyje susidarė Airijos ir Škotijos lavos plotai. Lavoje buvo pastovus bazalto kiekis. Kietėdama ji traukėsi, o traukimosi jėgos buvo taip lygiai pasiskirsčiusios, kad lava suskilinėjo geometriškai tiksliai.
Bazaltiniai Milžinų Kelio stulpai vidutiniškai yra 460 mm pločio ir 1 - 2 m aukščio. Plačiausia tako vieta - 180 m, jis 150 m nusidriekęs į jūrą. Suskaičiuota apie 40 000 stulpų.
Erozinis ledynų poveikis ledynmečiu ir Atlanto bangų mūša per tūkstantmečius sukūrė Milžinų Kelią tokį, koks jis yra šiandien. Kiekvienas bazaltinis stulpas sudarytas iš daugybės apie 360 mm ilgio susijungusių segmentų. Kartais segmentus bangos atplėšia per tarp jų esantį sprūdį, todėl Milžinų Kelias laiptuotas.
1986 m. Milžinų Kelias įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
[taisyti] Nuoroda
- Milžinų kelias (anglų k.)
