Lyvių kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lyvių kalba (Līvõ kēļ) |
|
---|---|
Kalbama: | Latvijoje |
Kalbančiųjų skaičius: | <150 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
Kilmė: |
Finougrų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba: | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1: | - |
ISO 639-2: | fiu |
SIL: | ? |
Lyvių kalba (Līvõ kēļ) - nykstanti finougrų kalba, kuria kalba 100 ar mažiau žmonių Latvijos Kurše Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje. Labiausiai panaši į estų kalbą. Yra dvi tarmės: Kuršo ir Salacos, dabartinės Vidžemės vakaruose palei Rygos įlanką. Pastaroji jau nevartojama - išnykusi. Literatūrinė kalba yra sudaryta Kuršo tarmės pagrindu. Ši tarmė turi dvi patarmes. Literatūrinė lyvių kalba turi 9 balsines, 11 dvibalsinių, 18 priebalsinių fonemų. Vardažodžiai turi 12 linksnių, 7 linksniuotes, veiksmažodžiai turi 6 nuosakas, 2 bendratis.
Nuo XX amžiaus pabaigos šią kalbą bandoma vėl sugrąžinti į kasdienį gyvenimą. Lyvių gyvenamoje teritorijoje ši kalba yra būtinas dalykas pradinėse mokyklose ir visaip skatinamas jos mokymasis tarp latvių kurie save kildina iš šios tautos. Lyvių kalboje gausu skolinių iš latvių kalbos, kitų baltų, germanų kalbų.