Leokadija Januškienė-Olšauskaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leokadija Januškienė-Olšauskaitė (g. 1943 m. rugsėjo 27 d. Kaune) – choro dirigentė ir pedagogė.
[taisyti] Biografija
Baigusi Kauno 2-osios vidurinės mokyklos devynias klases, 1958 - 1961 m. choro dirigavimo mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dėst. Vladas Balsys). 1961 - 1967 m. choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. Konrado Kavecko ir vyr. dėst. Algimanto Lopo klasės).
Nuo 1961 m. rudens - Marijampolės pedagoginės mokyklos muzikos dėstytoja. 1962 - 1964 m. - Kauno politechnikos instituto mišriojo choro „Jaunystė“ chormeisterė. 1964 - 1968 m. - Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytoja, 1965 - 1968 m. - Šiaulių kultūros namų dainų ir šokių liaudies ansamblio „Jovaras“ meno vadovė ir dirigentė - 1967 m. ansamblis koncertavo Maskvoje.
1968 - 1970 m. - Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros koncertmeisterė ir Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus tarprajoninių kultūros namų mišriojo choro vadovė - 1970 m. respublikinės dainų šventės konkurse savo grupėje choras pelnė pirmąją vietą.
Nuo 1970 m. rudens - Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo dėstytoja, vėliau - vyr. dėstytoja, buvo moksleivių mišriojo choro chormeisterė ir vadovė, apie 7 metus vadovavo merginų chorui. 1972 - 1976 m. - Kauno kultūros darbuotojų profsąjungos mišriojo choro „Leliumai“ chormeisterė.
Nuo 1976 m. - Kauno profsąjungos kultūros rūmų mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovė ir dirigentė. Į kolektyvą sutelkusi apie 80 balsingų dainininkų ir nuoširdžiai dirbdama, pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Prizines vietas choras laimėjo 1980 m. respublikinės dainų šventės konkurse ir 1982 m. respublikiniame konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“. 1983 m. liaudies dainų festivalyje Panevėžyje pelnė pirmąją vietą ir pagrindinį prizą už Algimanto Bražinsko dainos „Leliumai“ geriausią atlikimą. 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse „Gintaras“ pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardą Lietuvoje.
Dirigentė chorą parengė 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei ir 1994 m. - I Pasaulio lietuvių dainų šventei Kaune ir Vilniuje - su juo dalyvavo konkurse. „Gintaras“ dalyvavo ir daugelyje kitų kultūros renginių: 1991 m. tarptautiniame festivalyje „Dainų tiltai“ Taline, IV Pasaulio lietuvių žaidynių atidarymo ceremonijoje Kaune, 1994 ir 1995 m. chorinės muzikos festivaliuose Italijoje. Daug koncertų surengė Lietuvoje, ne kartą koncertavo Rusijoje, 1985 m. - Bulgarijoje, 1987 m. - Kuboje, vėliau - Čekijoje, Vokietijoje, 1997 m. - Prancūzijoje.
Rengia tradicinius jubiliejinius koncertus, bendrauja su Bremeno (Vokietija) muzikos kolegijos choru ir orkestru. „Gintaro“ koncertinėse programose keli šimtai užsienio klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Tai Džoakino Rosini „Stabat Mater“, Džiuzepės Verdi „Stabat Mater“, L. Cherubim „Missa C-dur“, Volfgango Amadėjaus Mocarto „Missa C-dur“ ir kt. „Gintaras“ parengtas 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Lietuvoje.
Nuo 1978 m. - Kauno miesto dainų švenčių dirigentė, respublikinių dainų švenčių konsultantė, 1987 m. - respublikinės moksleivių dainų šventės, 1990 m. - Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 bei 1998 m. - II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Kaune ir Vilniuje dirigentė, Kaune vykstančių chorų švenčių „Susitikime dainoj“ iniciatorė ir organizatorė. 1985 m. suteiktas nusipelniusios dėstytojos vardas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
