Lazdynų Pelėda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lazdynų Pelėda - pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė - Pšibiliauskienė (gimė 1867 rugsėjo 16 Paragiuose; mirė 1926 kovo 15 ten pat) ir Marija Ivanauskaitė - Lastauskienė (gimė 1872 gegužės 15 Paragiuose; mirė 1957 liepos 19) Kaune.
Sofija Pšibiliauskienė, bajorų duktė, išsilavinimą įgijo namuose. 1891 metais ištekėjo už dvarininko R.Pšibiliausko. Nuo 1898 metų rašė "Varpe" ir "Ūkininke". 1903 su vaikais persikėlė į Vilnių, kur vertėsi atsitiktiniais darbais ir tęsė kūrybą. 1914 metais pradėjo dirbti Čiurlionio vardo paveikslų galerijoje, Kaune. 1926 metais susirgusi džiova mirė.
Marija Lastauskienė su tėvais gyveno iki 16 metų. Vėliau mokėsi siūti Šiauliuose ir po trejų metų išvyko pas tetą į Varšuvą. Prabėgus devyneriems metams išvyko į Peterburgą, kur 1903 ištekėjo. Tarp 1905 ir 1907 pagyvenusi gimtinėje ir Rygoje, persikraustė į Vilnių, kur užsiėmė kūrybiniu darbu. Rašė lenkiškai, sesuo vertė į lietuvių kalbą ir skelbė Lazdynų pelėdos slapyvardžiu. Po sesers mirties ėmė rašyti lietuviškai ir skelbti savo pavarde. 1938 persikraustė į Kauną, kur ir mirė 1957 metais.
Seserų kūryba yra bene vienintelis bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.
