Varpas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Var̃pas yra priemonė perduoti akustinius signalus arba muzikos instrumentas. Priskiriamas idiofonams. Tai tuščiaviduris, į kūgį panašios formos korpusas, kuriame kabo judama šerdis. Tai muzikos instrumentas, kurį galima girdėti iš toliausiai.
Dažniausiai gaminamas iš metalo, rečiau iš medienos ar keramikos. Varpai vartojami bažnyčiose, jiems pakabinti statomos varpinės.
Darniai skambančių varpų komplektas vadinamas kariljonu.
[taisyti] Skambinimas varpais
Yra trys pagrindiniai būdai, kaip skambinama varpais:
- seniausias būdas - įsiubuoti varpo metalinį kūgį taip, kad jo viduje pakabinta šerdis pati imtų daužytis į varpo šonus vienodu ritmu. Taip dažniausiai skamba bažnyčių varpai;
- Rusijoje nuo seno varpininkai įsiūbuodavo šerdį taip, kad ji atstrenktų į kūgį;
- jei varpas skamba pranešdamas laiką, jo niekas nesiūbuoja: varpas suskamba tuomet, kai į jo šoną trinkteli tam tikri plaktukai.
[taisyti] Istorija
Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti, drauge džiaugtis, švęsti, melstis, gintis nuo priešų.
Manoma, kad seniausias varpas Lietuvoje yra išlikęs Semeliškių bažnyčioje - čia jis aidi nuo 1430 metų. Sunkiausias ir garsiausiai skambantis Europoje varpas 2004 m. pastatytas Sergijevo Posado mieste (Rusija) - jis sveria 72 tonas, o garsas girdimas net už 100 km. Kinijoje yra dar didesnis varpas - jis sveria 108 tonas.
