Konstantinas Kalinauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konstantinas Kalinauskas - vienas 1863 metų sukilimo vadovų.
Turinys |
[taisyti] Kilmė
Konstantinas Kalinauskas yra kilęs iš mažažemių bajorų.
[taisyti] Jaunystė ir veiklos pradžia
1860 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Grįžęs į tėviškę Gardino apskrityje, atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, rengė valstiečius sukilimui.
1862 m. Pradėjo leisti mažytį laikraštėlį gudų kalba ,,Valstiečių tiesa” (,,Mužyckaja prauda”). Tų pačių metų spalį įkūrė Judėjimo komitetą, vėliau tapusį Lietuvos provincijos komitetu, kurio pirmininku buvo ir paskirtas.
[taisyti] Politinė veikla
Konstantinas Kalinauskas vienas iš pirmųjų viešai prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisę. Jis priklausė ,,raudonųjų” politinei srovei. Kai Lietuvos provincijos komitetas pasidarė pavaldus Lenkijos tautinei vyriausybei, Kalinauskas pareiškė: ,,Negalima kvailoms Varšuvos galvoms patikėti Lietuvos likimo”, ir pasitraukė į Gardino guberniją.
Po Z. Sierakausko nužudymo buvo pakviestas vadovauti ,,raudonųjų” vyriausybei (1863 m. liepos mėn.). Kai buvo suimti ir nužudyti artimiausi bendražygiai, jis dirbo už kelis bendražygius.
[taisyti] Gyvenimo pabaiga
Buvo pasirinkęs Čarnovskio, Vitoženeco slapyvardžius. Buvo vadinimas ir Lietuvos diktatoriumi. Žūtbūt stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas, tikėdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasarį. Vasario 9 d. buvo išduotas ir suimtas. Tardymo metu visą kaltę prisiėmė sau. Karo lauko teismas nuteisė jį mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo įvykdytas 1864 m. kovo 22 d. Vilniuje Lukiškių aikštėje.
