Konfederacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konfederacija (iš lotynų k. confoederation - sąjunga, susivienijimas) – tokia valstybių santykių forma, kai į sąjungą įeinančios valstybės dalį savo kompetencijos perduoda konfederacijos valdymo institucijoms, tačiau išlieka suvereniais subjektais (gali pačios spręsti, kokias funkcijas perduoti, o kokias pasilikti). Kuriamos dažniausiai kariniais-gynybiniais tikslais.