Jelgavos pilis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jelgavos pilis yra 40 km į pietus nuo Rygos, kelio Ryga-Jelgava dešinėje pusėje siaurame pusiasalyje tarp Lielupės ir jos senvagės Driksnos.
Įžymaus Rusijos dvaro architekto Frančesko Bartolomeo Rastrelli (1700-1771) pastatyta pilis yra vienas iš nedaugelio Kuržemės - Žiemgalos hercogystės (1562-1772) sostinės pastatų, kurie išlikę iš 1944 m. sugriauto miesto.
Pilies istorija prasideda 1737 m., kai po Ketlerų dinastijos paskutinio hercogo Ferdinando mirties naujuoju Kuržemės - Žiemgalos valdovu išrinko Ernestą Johaną Byroną (1690-1772) - Rusijos karalienės Anos Ivanovnos favoritą. Kad pabrėžtų hercogų dinastijos pasikeitimą Kuržemėje, Ernestas Johanas nusprendė naują rezidencijos pilį statyti prieš tai buvusios hercogų rezidencijos - XIV a. pastatytos Livonijos ordino pilies vietoje. Senąją Jelgavos pilį tų pačių metų rudenį susprogdino ir nugriovė, kad atlaisvintų vietą naujai statomai piliai.
1738 m. birželio 14 d. buvo padėtas naujosios pilies pamatinis akmenuo ir pradėti statybos darbai. Pilies statyba vyko dviem grandimis: 1738-1740 m. ir 1763-1772 m. 1740 m. rudenį visi trys pilies korpusai buvo sumūryti ir centriniams jau pradėti vidaus apdailos darbai. Pertrauka pilies statyboje prasidėjo po hercogo Ernesto Johano arešto 1740 m. lapkričio 20 d. Peterburge ir po to sekusios tremties. Iš Jelgavos į Peterburgą išvežė hercogo konfiskuotas statybines medžiagas, apdailos medžiagas, krosnis, langus ir daug kitų daiktų, kuriuos Rastrelli panaudojo Peterburge, pilių statyboje.
Po hercogo sugrąžinimo 1762 m. galėjo pradėti pilies atnaujinimą ir statybos darbų pabaigimą. 1764 m. pavasarį finansiniai sunkumai ir darbo jėgos trūkumas buvo pagrindas to, kad tik 1772 m. gruodžio 8 d. hercogas Ernestas Johanas galėjo persikelti gyventi į savo naująją rezidenciją, bet pilies vidaus apdaila tęsėsi dar ilgai.
1795 m. Kuržemės - Žiemgalos hercogystė nustojo egzistuoti. Ji buvo prijungta prie Rusijos imperijos kaip Kuržemės gubernija. Pilyje įkūrė gubernatoriaus rezidenciją ir įkūrė gubernijos administracines įstaigas.
1798 m. kovą Rusijos caro prašymu Jelgavos pilyje apsistojo Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII, bet, keičiantis politinei situacijai, 1800 m. pabaigoje prancūzų emigrantai buvo priversti palikti Rusiją.
Antrą kartą Prancūzijos karalius pasivadinęs Lilės grafu buvo pilyje nuo 1804 m. pabaigos iki 1807 m. rudens.
Po to pilyje vėl įsikūrė Kuržemės gubernatorius. Iki 1915 m. pilyje buvo gubernijos administracinis centras. Po Pirmojo Pasaulinio karo pilis tapo Latvijos valstybine nuosavybe. 1937 m. pastate įsikūrė Latvijos žemės ūkio rūmai ir pastatė naujai įkurtos Latvijos Žemės ūkio akademijos laboratorijos korpusą. Šiuo metu pilyje yra LLU (Latvijas Lauksaimniecības universitāte) administracija ir keturi iš devynių Latvijos Žemės ūkio universiteto fakultetų.
Per savo istoriją pilis daug kartų degė. 1788 m. išdegė šiaurinis korpusas ir pusė centrinio korpuso. 1805 m. ir 1816 m. šiaurinis korpusas sudegė dar kartą. 1919 m. pilį visiškai sudegino Bermonto-Avalovo vadovaujamos armijos kareiviai. Didžiausia žala pastatui padaryta Antrojo pasaulinio karo metu, kai 1944 m. liepos pabaigoje pilį sugriovė. Dėl to šiandien matomas tik pilies išorinis siluetas, po 1963 m. rekonstrukcijos.
Jau 1740 m. pilies cokoliniame aukšte įkūrė atskiras patalpas hercogų kapaviečių reikmėms ir ten perkėlė mirusių valdovų sarkofagus, 1583 m. statyti ir 1738 m. nugriauti bažnytinio rūsio skliautai. 1820 m. kapavietes įrengė pietrytinio skvero cokoliniame aukšte, kur jos yra ir šiandien.
