Hadronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hadronas - stipriąja sąveika sąveikaujanti subatominė elementarioji dalelė. Hadronai susideda iš fermionų (kvarkų ir antikvarkų) ir leptonų (gluonų). Gluonai tarpininkauja spalvinėje sąveikoje kuri jungia kvarkus tarpusavyje. Hadronai skirstomi į dvi grupes:
- Barionai yra fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui. Šiai grupei priklauso protonai ir neutronai, iš kurių susideda atomų branduoliai.
- Mezonai yra bozonai, kurių barioninis skaičius lygus nuliui.
Dauguma hadronų gali būti klasifikuojami pagal Kvarkų modelį (negalimų taip klasifikuoti hadronų buvimas 2005 m galutinai eksperimentiškai įrodytas dar nebuvo).
Jei, susiduriant itin įgreitintoms dalelėms, atsiranda laisvųjų kvarkų, jie tuojau pat suformuoja hadronus, todėl eksperimentiškai stebimi ne kvarkų, o iškart hadronų strautai. Savaiminis hadronų susidarymas iš kvarkų vadinamas hadronizacija. Ją paaiškinti sudėtinga, nes nežinomu būdu atsiranda hadronams sudaryti reikalingi papildomi kvarkai ir gliuonai.
 |
Šis fizikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
