Neutronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neutronas - neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nuklonas), kurios masė yra 939,6  MeV/c² (1,6749 × 10⁻²⁷ kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė - antineutronas.

Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitroną arba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitroną arba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutriną ir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s.

Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai - ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai apspinduliuotų izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai.

Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan.

Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išklaidymas, atsimušant į branduolius, o taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išklaido.

Šis fizikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.