Gifeno paradoksas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gifeno paradoksas – mikroekonomikoje stebima situacija, kai augant kainoms vartojimas irgi auga.
Tokia situacija būna tarp labai mažas pajamas turinčių vartotojų augant būtiniausio vartojimo prekių kainoms, dar vadinamoms Gifeno prekėmis. Gifeno prekių kaina įprastai yra žemesnė negu kitų prekių, taip pat jas sunku pakeisti kitomis prekėmis (pvz.: duona), todėl augant jų kainoms, mažėja kitų prekių vartojimas, o šių prekių vartojimas auga. Pvz.: išaugus duonos kainai, vartotojams mažiau lieka pinigų mėsai, o vietoje nesuvalgytos mėsos suvalgoma daugiau duonos.
Gifeno efektas yra vienas iš dviejų (kitas Vebleno efektas) atvejų mikroekonomikoje, prieštaraujančiai vartojimo kreivei, kai augant kainai mažėja vartojimas.
[taisyti] Istorija
Robertas Giffenas antroje dalyje XIX a. Jungtinėje Karalystėje pastebėjo, kad augant duonos kainai duonos suvartojimas toliau auga. Tokį atvejį pastebėjo tarp skurdžiausių namų ūkių, kur išlaidos duonai sudarė didelę dalį visų išlaidų. Duona yra specifinė prekė, nes nėra prekių, kuriomis ją būtu galima lengvai pakeisti. Taip pat išaiškėjo situacija, kad duona buvo pigesnė palyginus su kitais maisto produktais. Tokiu atveju kylant duonos kainai augo jos vartojimas, brangesni maisto produktai buvo perkami mažiau.
