Juodoji jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juodoji jūra - vidinė jūra tarp pietryčių Europos ir Azijos. Jungiasi su Viduržemio jūra Bosforo (Bosporo) sąsiauriu, taip pat su Marmuro jūra ir Azovo jūra.
Juodosios jūros plotas - 422 000 km², giliausia vieta - 2210 m. Svarbiausia įtekanti upė - Dunojus.
Šalia Juodosios jūros esančios šalys - Turkija, Bulgarija, Rumunija, Ukraina (taip pat ir Krymo autonominė sritis), Rusija, Gruzija.
Svarbūs pakrantės miestai - Stambulas (anksčiau Konstantinopolis, taip pat Bizantija), Varna, Jalta, Odesa, Sevastopolis, Sočis.
[taisyti] Kitomis kalbomis
- Turkų: Kara Deniz (Juodoji Jūra)
- Graikų: Mavro Thalassa Μαύρη Θάλασσα (Juodoji Jūra)
- Rusų: Chernoye More (Juodoji Jūra)
- Bulgarų: Cherno More, Черно Море (Juodoji Jūra)
- Ukrainiečių: Chorne More (Juodoji Jūra)
- Rumunų: Marea Neagră (Juodoji Jūra)
- Laz: Ucha Zuğa (Juodoji Jūra), Zuğa (Jūra)
[taisyti] Juodosios jūros potvynio teorija
visas straipsnis: Juodosios jūros potvynio teorija
1997 m. Viljamas Rajanas ir Volteris Pitmanas paskelbė teoriją, pagal kurią apie 5600 metus pr. m. e. Bosforo sąsiauryje įvyko didžiulis potvynis. Pasak šios teorijos, Juodoji ir Kaspijos jūros anksčiau buvo gėlos, tačiau tada į jas įsiliejo Viduržemio jūros vandenys. Teorija iki šiol aktyviai svarstoma, nėra nei galutinai paneigta, nei galutinai pripažinta.
[taisyti] Istorija
Pagal kai kurias teorijas stepės į šiaurę nuo Juodosios jūros laikomos Proto-Indoeuropiečių kalbos tėvyne. Vėliau iš jos išsivystė Indoeuropiečių kalba.
 |
Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
