Burnos ertmė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Burnos ertmė (lot. cavitas oris) - virškinimo sistemos dalis esanti už dantų. Priekinėje dalyje ji pereina į burnos prieangį, kurį supa lūpos, o užpakalinėje dalyje susiekia su rykle; jos riboje yra tam tikra anga - žiotys (lot. fauces).
Burnos ertmės pradinę dalį užima kietasis gomurys, o užpakalinę - minkštasis. Kartais pasitaiko kietojo gomurio įgimta anomalija - skeltas gomurys (Vilko gomurys). Minkštasis gomurys yra burnos ertmės užpakalinėje dalyje. Jo laisvasis galas nulinkęs žemyn liežuvėlio (uvula) pavidalu. Šis liežuvėlis atskiria burnos ertmę nuo burninės ryklės dalies. Liežuvėlis svarbus ryjant maistą, nes nusileisdamas uždaro praėjimą į kvėpavimo takaus. Visa burnos ertmė išklota gleivine, kurioje gausu smulkių seilių liaukučių.
Burna |
Virškinimo sistema |
Burna - Ryklė - Stemplė - Skrandis - Kasa - Tulžies pūslė - Kepenys - Plonoji žarna - Storoji žarna - Išangė |