Storoji žarna
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Storoji žarna (lot. intestinum crassum) - virškinimo sistemos organas, prasidedantis nuo plonosios žarnos klubinės dalies ir baigiasi išange. Ilgis apie 1,5 m, spindis aklosios žarnos srityje 7-8 cm, kitose dalyse - 4-5 cm. Storoji žarna skirstoma į tris dalis: akląją, gaubtinę ir tiesiąją žarną.
Storojoje žarnoje turinys juda lėčiau negu plonojoje: nuo aklosios žarnos iki riestinės jis nukeliauja per 12 valandų. Dar reikia 6-8 valandų, kol turinys pasišalina iš organizmo išmatų pavidalu. Normalu, kai žmogus tuštinasi nuo 1 karto per 2 paras iki 2 kartų per vieną parą. Storosios žarnyno mikrofloros sudėties pakinta dėl ligų. Sergant žarnyno mikroflora išplinta į proksimalinę storiosios žarnos dalį ir tulžies latakus, vystosi disbiozė. Toliau progresuojant disbiozei, atsiranda bakterijų su patogeninėmis savybėmis.
[taisyti] Storosios žarnos sutrikimai
- Vidurių užkietėjimas
- Kolitas - storosios žarnos gleivinės uždegimas.
- Krono liga
- Storosios žarnos divertikuliozė
- Storosios žarnos vėžys
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Akloji žarna - Gaubtinė žarna - Tiesioji žarna |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
