Bangladešo istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dabartinėje Bangladešo teritorijoje pirmosios valstybės susikūrė 7-6 a. pr. m. e. 6a. pr. m. e. - 6a. po Kr. visa valstybės teritorija ar kai kurios jos dalys įėjo į Madagos, Maurijų ir Guptų valstybių sudėtį. Nuo a. iki 1947m. teritorija, kurią sudarė R. Bengalija (dabartinis Bangladešas) ir Indijos V. Bengalijos v-ja, vadinosi Bengalija. D. Britanijai suteikus Indijai nepriklausomybę ir indiją padalijus islamiškoji bangalija tapo Pakistano provincija - R. Pakistanu. Rytų ir Vakarų Bangaliją skyrė Indija. Abu regionai turėjo esminių ekonominių, kalbinių ir tautinių skirtumų, juos vienijo tik viena religija. 5 dešimtmečio pabaigoje sustiprėjo bengalų tautinio išsivadavimo judėjimas, augo nepasitenkinimas vakarų Pakistano dominavimu. bengalų Avami lyga ėmė kelti Rytų Pakistano autonomijos idėją. per 1970m. gruodžio mėn. rinkimus į Nacionalinį Susirinkimą (Pakistano Parlamentas) Avami lyga gavo 160 iš 162 Rytų pakistano mandatų. Pakistano vyriausybei delsiant pripažinti rinkimų rezultatus 1971m. Rytų Pakistane prasidėjo neramumai, kuriems malšinti pasiųsta kariuomenė. Avami lygos pirmininkas Mudžiburas Rahmanas buvo suimtas, partija uždrausta. 1971 03 26 paskelbta Bangladešo nepriklausomybė. Išvengę suėmimo Avami lygos veikėjai sudarė vyriausybę, ėmė formuoti karinius dalinius. Prasidėjo pilietinis karas, per kurį 3mln. bengalų žuvo arba buvo Pakistano kariuomenės išžudyta, ~10mln. pabėgo į Indiją. Į konfliktą Bangladešo pusėje įsikišo Indija.1971 12 03 jos kariuomenė įsiveržė į Rytinį Pakistaną. Po Pakistano kariuomenės Dakoje kapituliacijos Bangladeša pripažino daugelis valstybių.1972m. Ministru Pirmininku tapo Mudžiburas Rahmanas, prezidentu A. Čaudhuri. 1972m. pabaigoje priimta konstitucija įtvirtino 4 valstybinius principus: nacionalizmą, sekuliarizaciją, socializmą, demokratiją. Vyriausybė Indijos pavyzdžiu ėmėsi kai kurių pramonės šakų nacionalizavimo, ūkio planavimo. 1973m. rinkimus laimėjo Avami lyga. 1974 02 22 Pakistanas pripažino Bangladešą. Menka šalies industrializacija, gyventojų gausumas, investicijų trūkumas, kurias dar labiau paaštrino pilietinis karas ir valdžios korupcija sukėlė ūkio krizę ir visuomenės nepasitenkinimą. 1975m. sausį šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Prezidentu tapo Mudžiburas Rahmanas, bet šalies padėtis negerėjo. 1975 08 15 įvykdytas karinis perversmas, Mudžiburas Rahmanas nužudytas. 1975-1981m. įvyko dar keletas perversmų. 1981 05 30 bandant įvykdyti perversmą žuvo prezidentas Zija ur Rahmanas. 1982m. vasario mėnesį generolas H.M. Eršadas įvykdė naują karinį perversmą, gruodžio mėn. tapo prezidentu: šalyje įvedė karinį valdymą, sustabdė konstitucijos veikimą. Karinės diktatūros metais pavyko kiek stabilizuoti padėtį, tačiau išliko daug bedarbių ir žemas pragyvenimo lygis. 1990m. opozicija privertė H.M. Eršadą atsistatydinti. 1991m. rinkimus laimėjo nacionalistinė partija, kuriai vadovavo buvusio prezidento prezidento Zija ur Rahmano žmona B.C. Zija ur Rahman. Vyriausybė ėmėsi vykdyti privatizaciją, kitas rinkos ekonomikos formas. Nuo 1994m. opozicinės partijos pradėjo boikotuoti parlamento darbą, organizuoti streikus, masines nepaklusnumo akcijas. 1996m. kovo mėn. vyriausybei laikinai ėmė vadovauti prezidentas A.R.Bivasas. 1996m. birželio mėn. rinkimus laimėjo Avami lyga, H. Wazed tapo ministre pirmininke. Vyriausybė kontroliuoja padėtį šalyje, nors opozicija stengiasi ją destabilizuoti. 1997m. gruodį vyriausybei pavyko sureguliuoti konfliktą su Čittagongo kalnų rajono sukilėliais. 2001m. rinkimus laimėjus Bangladešo nacionalistinei partijai, ministre pirmininke vėl tapo B.C. Zija ur Rahman. Bangladešo vyriausybė laikosi neutraliteto, bet atsižvelgia ir į islamo šalių politiką. Bangladešas nuo 1972m. priklauso Tautų Sandraugai, nuo 1974m. - JT. Diplomatiniai santykiai su Lietuva užmegzti 1992m. Bangladešo ambasadorius Lietuvai ir Lietuvos ambasadorius Bangladešui reziduoja Maskvoje.