Aristidas Briandas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aristidas Briandas (g. 1862 m. kovo 28 d. Nante, m. 1932 m. kovo 7 d. Paryžiuje) - Prancūzijos ir tarptautinis politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
1882 - 1893 m. Prancūzijos anarchistų sindikalistų vadas, 1898 - 1903 Nepriklausomos socialistų partijos lyderis, 1899 - 1901 Jungtinės socialistų partijos Generalinis sekretorius.
Nuo 1902 m. iki mirties Prancūzijos parlamento narys. 1902 m. tapo Prancūzijos vyriausybės nariu, už tai buvo pašalintas iš Prancūzijos socialistų partijos. Įstojo į Respublikos socialistų partiją. 1904 m. vienas iš laikraščio „ľHumanité“ steigėjų.
1904 m. Amsterdamo kongrese socialistams sudarius vieną partiją, liko jos dešiniajame sparne. 1905 m. bažnyčios atskyrimo nuo valstybės įstatymo projekto autorius. 1906 - 1908 m. kulto ir švietimo, 1908 - 1909 m. teisingumo ministras, 1909 - 1931 m. 11 kartų Prancūzijos Ministras pirmininkas, 17 kartų užsienio reikalų ministras, pacifistas.
1920 m. iškėlė Paneuropos idėją, siūlė kurti Europos valstybių federaciją. Nusiginklavimo konferencijos iniciatorius. Kelis kartus pirmininkavo Tautų Sąjungos posėdžiams.
1926 m. kartu su vokiečiu Gustavu Strezemanu gavo Nobelio Taikos premiją.
