Argumentas iš senumo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Argumentas iš senumo (lot. argumentum ad antiquitatem), dar žinomas, kaip argumentas iš tradicijos, yra loginė argumentacijos klaida, kuomet kažkuris teiginys laikomas teisingu, nes jis teisingu buvo laikomas ilgą laiką. Taip pat dažnai pasitaiko variacija, kai sakoma, kad kažkas yra gerai, nes "visada (ilgą laiką) taip buvo".

Argumentas iš senumo yra paplitęs turbūt visose gyvenimo srityse.

[taisyti] Pavyzdžiai

Tūkstančius metų krikščionys tikėjo Jėzumi Kristumi. Krikščionybė išlaikė laiko išbandymą ir persekiojimus, todėl yra teisinga religija.
Biblija yra seniausia pasaulio knyga, todėl - teisingiausia. (Be kita ko ir faktinė klaida: biblijai labai toli iki buvimo seniausia).
Mano prosenelis augino daržoves be trąšų, mano senelis taip augino, mano tėvas taip augino ir aš taip auginsiu.
Kas tu toks, kad priešintumeisi tūkstantmečių senumo išminčiai?
Balsuokite už partiją X, kurios šaknys siekia dar tarpukario laikus!
Šie įstatymai buvo sukurti dar prieš 100 metų ir mes visada jų laikėmės. Taigi, nėra jokio reikalo keisti jų būtent dabar.
Mūsų bendruomenė visada jodinėjo arkliais. Būtų kvaila dabar pradėti naudoti automobilius.
Anarchistai visada tradiciškai oponavo kapitalistams, todėl anarcho-kapitalizmas negali būti laikomas anarchizmu.

[taisyti] Logika

Tai yra klaida, kadangi idėjos senumas neturi jokio loginio ryšio su jos teisingumu ar klaidingumu. Tačiau kasdieniniame gyvenime argumentu iš senumo kartais galima pasiremti. Sena idėja, kurios teisingumas buvo daug kartų kvestionuotas, tikrintas ir nepaneigtas, turi daugiau šansų būti teisinga, nei nauja ir dar gerai nepatikrinta idėja. Reikia atkreipti dėmesį, kad idėjos gyvavimo laikotarpis čia turi tik tiek reikšmės, kiek labai per tą laiką ji buvo tikrinta.