Šatrėjės ragana
Straipsnis iš Wikipedia.
Marija Pečkauskait - Šatrijuos Ragana (1877 m. kuov 8 d. Medingienus - 1930 m lėipas 24 Žėdėkus) - lietuviu rašītuoj.
[taisyti] Biograėjė
Marija Pečkauskait gėm 1877 metas kuov 8 dėin Medingienūs, sav muotinas S. Šiukštaites tėvīniē. Marijes tėvā, Stanislava i Anupros, bov apsišvėitė dvarininkā, kėlė iš kultūringū šeimū. Marija šeimuo bov vīriausia duktie, pu anuos dar gėm sesou Sofėjė i bruolē Stapuons bei Vincos.
1896 metas, paskatinta draug P. Višinsk, Marija pradiej spausdint sav apsakimus Lietuvuos perijuodiniē spauduo. Tas pates metas ana išvažiav i Varšov, bitininkū kursus.
1907 metas Marija atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.
1905-1907 metas Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.
1909 metas pradiej mokītojaut Marijampuoles "Žėbor" mergaičiū pruogimnazijuo. Ana bov faktėška pruogimnazėjes vedieja.
Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i Žėdėkus, kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 metas rašītuoja mėr. palaiduota Žėdėkū kapiniū koplīčiuo.
[taisyti] Kūrėnē
- „Margi paveikslėliai“ (1896),
- „Pirmas pabučiavimas“ (1898),
- „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1898),
- „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (1900),
- „Rudens dieną“ (1903),
- „Viktutė“ (1903),
- „Iš daktaro pasakojimų“ (1904),
- „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (1939),
- „Sulaukė“ (išsp. (1906),
- „Vincas Stonis“ (1906),
- „Pertraukta idilija“ (1906),
- „Nepasisekė Marytei“ (1906),
- „Dėl tėvynės“ (1907),
- „Adomienė“ (1908),
- „Pančiai“ (1920),
- „Sename dvare“ (1922)
- „Irkos tragedija“ (1924)
- „Mėlynoji mergelė“ (1925)
- „Motina - auklėtoja“ (1926)
