Vodų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vodų kalba | |
|---|---|
| Kalbama: | Rusijoje (dviejuose kaimuose) |
| Kalbančiųjų skaičius: | 62 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: | |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | ? |
| ISO 639-2: | ? |
| SIL: | ? |
Vodų kalba priklauso Uralo kalbų šeimai, finougrų grupei, Pabaltijo finų kalbų, Baltijos finų pogrupiui. Tai kalba, artimiausia dabartinei estų kalbai.
Pagal 1989 m. gyventojų surašymo duomenis Rusijoje buvo 62 žmonės kalbantys šia kalba. Rašto neturi.
Vodų kalbos paplitimo arealas yra į rytus, šiaurės rytus nuo Peipaus ir Pskovo ežerų, dabartinės Rusijos Leningrado srities vakarinėje dalyje, Pskovo srities šiaurinėje dalyje, Novgorodo srities vakarinėje dalyje.
Atsikrausčius į šį regioną rytų slavų gentims, vodų gentys ėmė pamažu slavėti, ypač po Didžiojo Naugardo kunigaikštystės susikūrimo. Jos dalyvaudavo Ilmenio slavų pusėje kariniuose žygiuose į kitų genčių bei valstybių teritorijas.
Kadangi vodai visą laiką buvo besikuriančios Rusios valstybės sudėtyje, jie priėmė stačiatikybę, o jiems artimi estai, patekę į Livonijos ordino sukurtą valstybę, tapo katalikais, vėliau, per reformaciją, - protestantais liuteronais.
Veikiama stačiatikybės bei rusų kalbos, vodų kalba beveik išnyko, nors daug minėtame regione gyvenančių rusų yra vodų kilmės. Jaunesnieji, save priskiriantys vodams, gimtąja kalba laiko rusų kalbą.
Vodai pagal antropologinį tipą priklauso šiaurės (nordinės) rasės, rytų Baltijos tipui.
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
