Vilius Gaigalaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilius Gaigalaitis (1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Ragainės apsk.) - 1945 m. lapkričio 30 d. Bretene (Vokietija) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius.
[taisyti] Biografija
Vidurinį mokslą ėjo Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892 - 1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją.
Kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago deputatu stengėsi ginti lietuvininkų reikalus, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu. Ne kartą buvo renkamas į Tilžės apskrities ir Klaipėdos miesto seimelį. Rašė memorandumus dėl Klaipėdos krašto atsiskyrimo nuo Vokietijos.
1918 m. išrinktas Tilžėje įkurtos Prūsijos lietuvių tautos tarybos pirmininku. Už lietuvybės gynimą turėjo pasitraukti į Kauną. 1922 m. vadovavo Klaipėdos krašto lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje, sprendusioje šio krašto likimą. Dalyvavo daugelio draugijų veikloje, tarptautinėse mokslinėse konferencijose, palaikė ryšius su kultūros ir mokslo žmonėmis.
1905 - 1939 m. vadovavo krikščioniškai evangeliškai draugijai „Sandora”, redagavo ir leido jos laikraštį „Pagalba”, įsteigė viešąją biblioteką. 1921 m., 1925 - 1926 m., 1934 - 1939 m. Klaipėdoje organizavo vadinamuosius „brandos kursus” lietuvininkų šeimų vaikams.
Vienas lietuvių gimnazijos Klaipėdoje įsteigimo iniciatorių, 1922 - 1924 m. - pirmasis jos direktorius. 1922 m. įkūrė „Aukuro”, 1924 m. - Klaipėdos krašto ir miesto muziejus, 1926 m. - Klaipėdos krašto Mokyklų draugiją. 1934 m. Klaipėdoje įsteigė kursus pamokslininkams, chorų vadovams rengti.
1925 - 1936 m. buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto docentas, vėliau - profesorius. 1939 m. naciams okupavus Klaipėdos kraštą, gyveno Kretingoje. 1941 m. emigravo į Vokietiją. 1994 m. jo palaikai perlaidoti priekuliškių kapinaitėse Elniškių kaime.
[taisyti] Kūryba
Parašė ir išleido:
- „Kritika raštų apie seniausią Lietuvos istoriją“ (1893 m.),
- „Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje” (1905 m.),
- „Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava” (1912 m.),
- „Kristijonas Duonelaitis, jo gyvastis ir darbai“ (1913 m.).
Lietuviškoje ir vokiškoje spaudoje paskelbė straipsnių bažnytinėmis ir visuomeninėmis temomis. 1998 m. išleista V. Gaigalaičio knyga „Atsiminimai” apie Mažosios Lietuvos būtį, pastangas išlaikyti lietuvybę, apie padėtį Klaipėdos krašte po 1923 m. sukilimo.
