Vakarų Dzin
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vakarų Dzin (西晉, 265-316) - Kinijos teritorijoje gyvavusi valstybė ir istorijos periodas. Dzin dinastija bandė suvienyti šalį po "trijų valstybių" laikotarpio, tačiau šis suvienijimas truko neilgai - nusilpusi po Aštuonių kunigaikščių karo valstybė neatlaikė klajoklių invazijos. Prasidėjo Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis.
Dinastiją įkūrė Sima (司馬 Sīmǎ) klanas, garsiojo istoriko Sima Čianio palikuonys.
Vakarų Dzin sostinė iki 311 m. buvo Luojanas, paskui - Čang-anis. Vakarų Dzin valdymas pasibaigė, kai ją nukariavo Han Džao valstybė. Dzin valdžia pabėgo iš šiaurinių rajonų į pietinius ir Dziankange atkūrė valdžią (Rytų Dzin). Taip pietuose buvo tarsi tęsiamos Kinijos valstybės tradicijos, o šiaurėje valdė ne kinų tautos.
[taisyti] Aštuonių kunigaikščių karas
Aštuonių kunigaikščių karas, arba Aštuonių kunigaikščių maištas (tradiciniai rašmenys 八王之亂, supaprastinti 八王之乱, pinyin bā wáng zhī luàn) buvo valdovų kova dėl valdžios 291 - 306 m. Karas labiausiai apėmė šiaurinę Kiniją. Pats šių neramumų pavadinimas atėjęs iš aštuonių kunigaikščių biografijų, aprašytų "Dzinšu" ("Dzin dinastijos istorijos") 59-tame skyriuje.
Kai 290 m. mirė pirmasis Dzin imperatorius U, Sima klane prasidėjo kovos, nes naujasis imperatorius Hui buvo silpnas. Iš pradžių viską kontroliavo jo įmotė bei jos klanas. Imperatoriaus žmona Dzia Nanfeng susivienijo su Sima Vei ir Sima Jun ir nužudė senosios imperatorienės tėvą, kuriam buvo suteikti dideli įgaliojimai. Tuomet valdžia atiteko imperatoriaus senelio broliui Sima Liangui. Tačiau imperatorienė Dzia suorganizavo jo nužudymą. Jos klanas liko valdžioje iki 300, kai ji nužudė sosto įpėdinį Sima Ju (jo motina buvo sugulovė) - po to ją pačią nužudė Sima Lun'is, imperatoriaus sargybos vadas. Prieš Sima Lun'io bandymus sutelkti valdžią savo rankose sukilo Sima Jun, tačiau jam nepavyko. Sima Lun įkalino imperatorių ir pats pasiskelbė nauju valdovu.
Jungtinę armiją subūręs Sima Dziong sumušė Sima Lun'į ir vėl pasodino į sostą imperatorių Hui. Tačiau kontroliuoti valdymą bandė pats, todėl ir prieš jį buvo sukilta - Sima Dziongą nužudė Sima Ai. Šio valdymo laikotarpis taip pat nebuvo ilgas - jį nugalėjo Sima Jue. Paskui valdžia atiteko Sima Ing, vėliau jis taip pat nugalėtas ir su imperatoriumi bėgo iš Luojano. Galiausiai jį sugavo Sima Jongas, o šį vėlgi nugalėjo Sima Jue. 306 m. imperatorius Hui nunuodytas, naujuoju imperatoriumi tapo jo brolis.
Sima Ingas ir Sima Jongas galiausiai sugauti ir nužudyti. Konflikto pabaiga laikoma 307 m. vasario 7 d., kai mirė Sima Jong. Vienintelis likęs kunigaikštis buvo Sima Jue.
Šio konflikto metu ištuštėjo šiaurinė Kinija, o Dzin dinastija labai nusilpo.
Aštuoniais kunigaikščiais yra laikomi:
- Sima Liang (司马亮)
- Sima Vei (司马玮)
- Sima Lun (司马伦)
- Sima Dziong (司马冏)
- Sima Ing (司马颖)
- Sima Ai (司马乂)
- Sima Jong ( 司马颙)
- Sima Jue (司马越)
[taisyti] Valdovai
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpiai2 |
|---|---|---|---|---|
| Wu 武 |
Sima Yan 司馬炎 |
U; Sima Jan | 265-290 m. | Taishi (taiši) 265-274 Xianning (sianning) 275-280 |
| Hui 惠 |
Sima Zhong 司馬衷 |
Hui; Sima Džong | 290-307 m. | Yongxi (jongsi) 290m. gegužės 17 - 291m. vasario 15 Yongping (jongping) 291m. vasario 16-balandžio 23 |
| nebuvo | Sima Lun 司馬倫 |
Sima Lun | 301m. | Jianshi (dzianši) 301m. vasario 3-liepos 1 |
| Huai 怀 |
Sima Chi 司馬熾 |
Huai; Sima Či | 307-311 m. | Yongjia (jongdzia) 307-313 m. |
| Min 愍 |
Sima Ye 司馬鄴/司馬業 |
Min; Sima Je | 313-316 m. | Jianxing (dziansing) 313-317 m. |
|
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Dzin), o po jo - titulą "di", pvz., Dzin Udi. |
||||
