Tyrimo maskavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tyrimo maskavimas (angl. study blinding arba study masking) – tai sudėtinė epidemiologinio tyrimo (ypač aktualu klinikiniams tyrimams) dalis, kuriuo siekiama, kad tyrimo dalyviai (tiriamieji, patys tyrėjai arba ir statistikai) nežinotų, kurie tiriamieji priklauso poveikio grupei, o kurie – kontrolės (arba kitokio poveikio grupei). Tyrimus, kuriuose taikomas maskavimas, yra įprasta vadinti „aklais“. Apskritai, maskavimu siekiama sumažinti tyrėjo paklaidos tikimybę (žinodamas, kuriai grupei priklauso tiriamasis, tyrėjas gali skirtingai matuoti jo rodiklius). Be to, jei tiriamasis nežino, kuriai grupei priklauso, tyrimo analizėje galima išskirti placebo poveikį. Jeigu maskavimas taikomas tik tiriamiesiems, tyrimas vadinamas tiesiog aklu (arba viengubai aklu, angl. single blind), jeigu taikomas ir tyrėjams – dvigubai aklu (angl. double blind). Tyrimo maskavimas turi tendenciją labai padidinti tyrimo validumą, kadangi suteikia galimybę išvengti kai kurių sisteminių paklaidų. Savo ruožtu, jo nebuvimas kartais sukelia problemų interpretuojant ir vertinant tyrimo rezultatus.
Tyrimo maskavimą reikia numatyti iš anksto, dar svarstant tyrimo modelį.
