Susideginimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Susideginimas yra savižudybės forma, kurios metu žmogus apsipila degiu skysčiu ir pasidega.
Tai labai reta savižudybės forma. Kartais žmonės susidegina, norėdami išreikšti politinį protestą. Tokia savižudybė atkreipia aplinkinių dėmesį, be to, informacija apie žmogaus susideginimą (išskyrus tuos atvejus, kai tai įvyksta totalitarinėse visuomenėse) yra pranešama žiniasklaidoje, ten paminint ir tokio poelgio motyvus.
Lietuvos istorijoje bene garsiausias susideginimo atvejis - Romo Kalantos susideginimas Kaune prieš Sovietų valdžią, sukėlęs visuomenės neramumus, nors tada valdžia ir bandė įvykį slėpti, vadindama R. Kalantą psichiniu ligoniu. Bandymų susideginti būta ir nepriklausomoje Lietuvoje.
Susideginantys žmonės patys neretai nenori numirti, tačiau mano, kad aukoja savo gyvybę aukštesniam tikslui. Požiūris į tuos susideginusius, kurie tai padarė vardan tikslų, kurių siekia didžiuma visuomenės, taip pat nebūna neigiamas (pavyzdžiui, Romas Kalanta Lietuvoje laikomas didvyriu). Bet susideginę dėl "menkesnių" ar neapibrėžtų dalykų lieka nesuprasti.
Pasaulio istorijoje susideginimai dėl politinių motyvų labiau paplitę nedemokratinėse visuomenėse, tačiau jų yra pasitaikę ir demokratinėse šalyse, tais atvejais, kai šių vyriausybės imdavosi labai nepopuliarių sprendimų - pavyzdžiui, prieš Vietnamo karą JAV susidegino trys žmonės.
Susideginimas kai kada yra masinės savižudybės forma. Lietuvoje žinomiausias masinio susideginimo atvejis - Pilėnų tvirtovė, kurios gynėjai pasirinko tokią mirtį vietoj pasidavimo kryžiuočiams.
