Sperma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sperma (sėkla) - skystis, susidedantis iš spermatozoidų ir pridėtinių liaukų sekreto. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra 7,2. Spermatozoidai judrūs tampa neutralioje terpėje, todėl rūgšti makšties terpė yra neutralizuojama. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Erekcijos metu iš pradžių išsiskiria šlaplės stormens ir šlaplės liaukučių sekretas, kuris suvilgo šlaplės gleivinę, o po to ejakuliacijos metu išsiskiria prostatos sekretas, kuris neutralizuoja rūgščią šlaplės bei makšties terpę ir spaudžiant prielipo bei sėklinio latako raumenims, su didele jėga išmetami spermatozoidai (orgazmas).
Vyro spermos tyrimas vadinamas spermograma.
[taisyti] Faktai apie spermą
Sėkla nėra nuodinga, todėl sekso metu moteris gali ją praryti. Kai kurioms moterims sėklos skonis labai patinka, nors kitos nuo jos susilaiko. Sėklos skonis yra įvairus. Paprastai, jeigu vyras ilgą laiką nepatyrė ejakuliacijos, tuomet sėklos skonis yra aitresnis nei reguliaraus sekso laikotarpiu.
Į skrandį patekusi sėkla negali sukelti nėštumo.
[taisyti] Susiję straipsniai
- Spermos užšaldymas
- Dirbtinis apvaisinimas
