Slavskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Slavskas - (liet. Gastos, vok. Heinrichswalde, rus. Славск) - miestelis Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, 120 km nuo Kaliningrado, 14 km nuo Sovetsko, Slavsko rajono centras. Koordinatės . Miesto plotas 105,6 kv. km.
[taisyti] Istorija
Gastos gyvenvietė paminėta 1292 m. Vokiškas miestelio pavadinimas kilo nuo jėgerio Heinricho Erentrachto, kuriam 1657 m. Didysis kurfiurstas Fridrichas Vilhelmas padovanojo 50 hugų ir 30 margų (832,5 ha) žemės valdą tarp Tilžės ir Labguvos (vok. Labiau, rus. Полесск), vardo (vok. Heinrichswalde – Heinricho miškas).
1686 m. naujasis dvaro savininkas Vilhelmas Reinholdas fon Halenas gyvenvietėje pastatė bažnyčią, bet miestelis sparčiai pradėjo augti, todėl jo našlė jau 1691 m. pradėjo naujos bažnyčios statybą. Jai mirus bažnyčią pabaigė antrasis jos vyras grafas fon Kalneinas. 1738 m. Heinrichsvaldės savininku tapo Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas I. 1753 m. grafo Kaiserlingo Rautenburgo dvare Spragtų kaime (dabar Malinovka) grafo vaikus mokė tada dar niekam nežinomas jaunas filosofas Imanuelis Kantas.
1756 – 1763 m. Septynmečio karo metu miestelį valdė Rusijos imperatorė Jelizaveta. Nors nuo karo veiksmų miestelis nenukentėjo, tačiau 1761 m. jį gerokai apgriovė stipri audra, pralaužusi apsaugines dambas ir užtvindžiusi visą apylinkę. Dambų atstatymui vadovavo Prūsijos gubernatorius generolas Vasilijus Suvorovas, kurio sūnus Aleksandras Suvorovas vėliau tapo garsiu karvedžiu.
1792 m. bažnyčios bokštą, kad nenugriūtų pats, teko nugriauti. 1812 m. dvarą nupirko grafas Otas Ditrichas Kaiserlingas, karo su Napoleonu metais tarnavęs rusų armijoje pulkininku ir už Karaliaučiaus užėmimą apdovanotas Šv. Vladimiro 3 ir 4 laipsnio bei Šv. Onos 3 ir 4 laipsnio ordinais su brilijantais. Kaiserlingas mirė savo dvare 1829 m., palaidotas dvaro kapinėse.
Apylinkės nuo seno garsėjo geromis medžioklėmis. 1862 m. jau pirmą medžioklės dieną Prūsijos princas Fridrichas Karlas per 25 žingsnius nukovė stumbrą, o dar po kelių dienų – briedį, kurio ragai turėjo 22 ataugas. Heinrichsvaldę savo medžioklėms rinkosi Prūsijos princai Albrechtas, Vilhelmas, Heinrichas, Austrijos princas Rudolfas, Bavarijos princas Leopoldas, Vokietijos vyriausybės ir kariuomenės vadai. 1904, 1907 ir 1910 m. Paitės apylinkėse medžiojo ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas II. Sekenburgo miškas vyriausybės sprendimu netgi buvo paskelbtas draustiniu, kuriame uždrausta bet kokia medžioklė, malkų paruošimas, uogų ir grybų rinkimas, kad niekas netrukdytų veisti ir selekcionuoti briedžius.
1867 m. senoji bažnyčia buvo nugriauta, jos vietoje 1867 m. liepos 17 d. pradėjus, o 1869 m. spalio 15 d. užbaigus darbus, buvo pastatyta gotikinio stiliaus katedra. Nuo 1919 m. spalio 28 d. Heinrichsvaldė – Elhiderungo apskrities centras. Mieste pradėti rengti turgūs, renkama taryba. 1891 m. per miestelį nutiestas geležinkelis Karaliaučius – Tilžė dar labiau pagyvino miestelio augimą. 1891 m. pastatyta ir apskrities ligoninė, o nuo 1900 m. Heinrichsvaldė tapo klimatiniu kurortu. 1936 m. pastatytas atviras mineralinio vandens baseinas, tapęs dar vienu poilsiautojų traukos objektu.
1914 m. rugsėjo 9 d. Heinrichsvaldę užėme rusų kariuomenė, bet jau rugsėjo 12 d. rusai gavo bėgti. Pirmajį pasaulinį karą primena karių kapai miesto centre, kuriuose palaidoti 12 rusų ir 2 vokiečių kareiviai. Dar 15 rusų karių ilsisi keli kilometrai už miesto, kelių į Naująją (dabar Timiriazevas) ir Palinkunius (dabar Rževskoje) sankryžoje.
Antrajame pasauliniame kare miestelis nenukentėjo, tačiau daugiau, kaip pusė vietinių gyventojų, artėjant fronto linijai pasitraukė į Vakarus. 1946 m. rugsėjo 4 d. atvyko pirmasis ešelonas su persikėlėliais iš Rusijos Kalinino srities, atgabenęs 129 šeimas su 625 žmonėmis. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas Slavsku. Rugsėjo 19 d. atvyko antrasis persikėlėlių ešelonas iš Vladimiro srities. O netrukus likusius vietinius gyventojus pradėta jėga deportuoti į Vokietiją. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 3547 – 1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Pirmasis ešelonas iš Slavsko geležinkelio stoties išvyko 1948 m. pavasarį.
[taisyti] Gyventojai
Heinrihsvaldėje 1783 m. gimė garsus lietuvių vargonininkas Endrikis Vudrus, 1869 m. gimė Erichas Zijeris, 1920 – 1932 m. Prūsijos oberprezidentas. Noragėlių kaime 1806 m. gimė lietuvių kalbininkas ir švietėjas Fridrichas Kuršaitis.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis miestelyje buvo 4700 gyventojų.
